Radijas siejosi su pažanga ir naujų meninių formų raiška. Laikui bėgant, tiesioginiai teatro vaidinimai tapo populiarūs ne tik tarp klausytojų, bet ir tarp aktorių. Radiofono direktorius Antanas Sutkus XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje subūrė nuolatinę aktorių trupę (Jadvyga Oškinaitė, Nelė Vosiliūtė ir kt.), pradėti rengti ilgieji ir trumpieji vaidinimai. Didžiausio populiarumo sulaukė Petro Biržio kuriamas „Pupų dėdės“ humoristinis personažas, Boriso Dauguviečio režisuota vaidinimų serija „Kriaučiukas Motiejus“ ir kiti gyvenimo kasdienybę šaržuojantys spektakliai.
Pagal specialiai parašytas radijui pjeses buvo statomi ir ilgesni, rimti teatro vaidinimai: Juozo Gučio „Prie Žalgirio“, „Kovų dėl Vilniaus atgarsiai“, Oskaro Milašiaus „Sokrato teismas“. Tarpukario radijo teatras ne tik formavo meninį skonį, bet ir atspindėjo pramoginę, populiariąją kultūrą.
Daugiau suskaitmenintų muziejinių vertybių – Lietuvos muziejų kolekcijų portale www.limis.lt.
Naujausi komentarai