Tikslas – prakalbinti granitą
Simpoziumas skirtas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytam modernistiniam Kaunui.
Antrus metus iš eilės Kaune vykęs tarptautinis skulptūros simpoziumas sulaukė per 150 autorių paraiškų, iš kurių Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) ir Kauno miesto savivaldybės atrankos komisijos atrinko keturiolika užsienio ir šešis Lietuvos menininkus.
„Buvo vertinama ne tik pasiūlyta idėja ir tai, kaip ji atsako į temą, bet ir autorių gyvenimo aprašymai, darbų pavyzdžiai, reali galimybė įgyvendinti kūrinį per nustatytą laikotarpį“, – apie atrankos procesą pasakojo LDS Kauno skyriaus pirmininkė Rebeka Bruder.
Buvo tartasi su profesionaliais skulptoriais, turinčiais patirties dirbant su akmeniu, ar projektą įmanoma įgyvendinti per keturias savaites. R. Bruder teigimu, atrankos komisija taip pat vertino, ar skulptoriai turi reikiamos patirties dirbti su granitu.
Atrinktems skulptoriams buvo skirti 2 kub. m dydžio granito blokai. Autoriai keturias savaites dirbo bendrovės „Garliavos granitas“ aikštelėje, interpretuodami miesto tarpukario architektūrą ir epochos istoriją.
Gyvybės ir santykio temos
Dažniausiai su marmuru dirbanti italų kilmės skulptorė Elena Saracino pasakojo pirmą kartą kūrusi tokio dydžio skulptūrą iš granito. „Stengiausi masyviam granito blokui suteikti organišką formą ir parodyti savo stilių“, – sakė autorė. Italė įkvėpimo kūriniui sėmėsi iš įvairių Kauno architektūros trikampių motyvų, kurie jai simbolizuoja dangų ir dvasią. Autorė savo kūrinio pagrindine tema įvardijo džiaugsmą ir teigė įsivaizduojanti gyvybę, iš dangaus nukritusią į jos skulptūrą ir suteikusią akmeniui naują formą.
Gyvybės temą plėtojo ir turkų menininkė Songül Telek. Skulptūros idėja jai gimė stebint gamtą ir joje matomus objektus paverčiant geometrinėmis formomis. „Statydami pastatus mes kišamės į gamtą. Šį sykį turėjome galimybę kištis į gamtą išlaikant gyvenimo darną – pasitelkiant geometriją“, – pasakojo S. Telek.
Simpoziume dalyvavo ir turkų skulptorės sutuoktinis – orginzatoriai vykdydami atranką to nežinojo. Taip pat iš Turkijos atvykęs Evrimas Çamoğlu kūrė jau trečiąjį savo darbų ciklo „Vienybė“ skulptūrą – pirmosios dvi stovi Egipte ir Uzbekistane. Autorius pasakojo, kad įkvėpimo sėmėsi iš miesto geografijos ir gyventojų. Didelį įspūdį skulptoriui paliko per Kauną tekantys Neris ir Nemunas, todėl jo skulptūros „Suartėjimas“ tikslas – simboliškai sujungti žmones ir skatinti jų bendravimą.
Vandens tėkmę ir gyvybingumą simbolizuoja ir italo Marino Di Prospero skulptūra „Išganymas“. Daugiau nei 80 viešųjų skulptūrų sukūrusio autoriaus teigimu, kūrinys vaizduoja atgimimą ir išsilaisvinimą iš mirties, o lygiagrečiai vingiuojantys skulptūros elementai primena Nemuno ir Neries santaką.
Lietuvių kilmės skulptoriaus Gintario Juozo Česiūno skulptūroje taip pat dominuoja susiliejimo, artumo tema. Autorius granite vaizduoja dvi augančias kolonas, kurios viršuje susipina. „Mes kaip tos kolonos – lyg atskiros, tačiau bet kuriuo atveju mes susijungiame, o gyvenimas mus sujungia su viskuo ir visur“, – pasakojo G. J. Česiūnas.
Architektūros detalės
Skulptorių kūriniuose ryškūs ir tam tikrų Kauno pastatų, modernizmui būdingų architektūrinių stilių bruožai.
Graikų kilmės skulptoriaus Vasilio Vasili kūrinio forma atsipindi Kauno centrinio pašto ir kitų modernizmo pastatų estetiką – užapvalinti skulptūros kraštai ir horizontali anga primena tarpukario architektūros elementus. Skulptūra taip pat pasižymi skirtingomis tekstūromis. „Dažniausiai granitą siejame su pramone, todėl norėjau šiai medžiagai suteikti daugiau jautrumo. Svarbu ne tik kūrinio geometrinė, minimalistinė forma – jį praturtina smulkios tekstūrinės detalės“, – pasakojo V. Vasili.
Ne mažiau dėmesio Kauno architektūriniam palikimui skyrė ir nuolatinė tarptautinių simpoziumų dalyvė Zhao Li, atvykusi iš Kinijos. Autorės skulptūros elementai atspindi tarpukariui būdingas linijas, apvalias formas ir trikampius.
LDS Kauno skyriaus skulptorių sekcijos pirmininkas Mindaugas Jurėnas kūrinį apibūdina kaip modernizmo lopšį. Kaip teigė skulptorius, kūrinyje įpinama tarpukario dekoro detalė – laikotarpiui būdingos vazos viršūnės pjūvis.
Antrus metus iš eilės Kaune vykęs tarptautinis skulptūros simpoziumas sulaukė per 150 autorių paraiškų, iš kurių LDS ir Kauno miesto savivaldybės atrankos komisijos atrinko keturiolika užsienio ir šešis Lietuvos menininkus.
„Buvo vertinama ne tik pasiūlyta idėja ir tai, kaip ji atsako į temą, bet ir autorių gyvenimo aprašymai, darbų pavyzdžiai, reali galimybė įgyvendinti kūrinį per nustatytą laikotarpį“, – apie atrankos procesą pasakojo LDS Kauno skyriaus pirmininkė R. Bruder. Ji aiškino, kad buvo tartasi su profesionaliais skulptoriais, turinčiais patirties dirbant su akmeniu, ar projektą įmanoma įgyvendinti per keturių savaičių laikotarpį. Pirmininkės teigimu, atrankos komisija taip pat vertino, ar skulptoriai turi reikiamos patirties dirbti su granitu.
Tarptautinis skulptūros simpoziumas vyko nuo rugpjūčio 17 d. iki rugsėjo 13 d. LDS Kauno skyrius įvairiose viešosiose Kauno miesto erdvėse pastatys autorių darbus.
Naujausi komentarai