Sena knyga, naujas siūlas
Dirbtuvės prasidėjo nuo susipažinimo su B. Kasten darbu „Sėdinti forma“ – iš dažyto sizalio nupinta skulptūra. Tekstilininkė Rasma Noreikytė pasakojo, kad pasitelkus menininkės audimo metodą dalyviai išbandys kurti savas formas ir susipažins su pagrindiniais audimo principais. Pirmas būdas – ant kartono „staklių“, skirtas išsiaiškint audimo metodą, antrasis – ant senų, nebeskaitomų knygų, skirtas įsigilinti į B. Kasten spalvų susikirtimo metodą.
R. Noreikytė neslėpė: sudėtingiausia buvo sugalvoti kaip pritaikyti menininkės objektą užsiėmimui, kad būtų įdomu ir nesunku per dvi valandas jį išpildyti. Galiausiai pasirinko pagrindinius pynimus, kurie buvo panaudoti kuriant kėdę. „Šis pynimas – pačių pradžių pradžia, kai vieną siūlą pakeli, kitą nuleidi“, – aiškino tekstilininkė.
Planuodama užsiėmimą R. Noreikytė suprato, kad paprastas audimas nėra labai įdomus ir pamačiusi pas mamą apleistų knygų krūvą, sugalvojo jas pritaikyti užduočiai. „Turinio prasme jos ne kokios, bet tas siūlas jas apvilktų ir suteiktų kitą prasmę, sušildytų. Ir tvaru būtų, man gaila išmesti jas ar deginti“, – pasakojo ji.
Dvi valandos beaudžiant
Per dvi užsiėmimo valandas dalyvių grupelė kruopščiai audė ir derino spalvas. Moterys pasirinko darbus atlikti su knygomis, o dvi mažos mergaitės – ant kartoninių staklių.
„Pati nelabai esu su tekstile susijusi, esu tapytoja, menininkė, tai man pačiai labai įdomu išmokti, pabandyti. Man patiko, kad čia galima laisvai žiūrėti į šį darbą, net kaip į tapybos paveikslą, kad spalvas galima derinti, komponuoti“, – savo įspūdžius aptarė Kristina, į užsiėmimą atėjusi su savo dukra Vytaute. Menininkė juokėsi, kad buvo šiek tiek nedrąsu ir pagal spalvas bandė pajausti ritmą ir taip dėlioti siūlus.
Mažoji Vytautė išbandė būtent B. Kasten audimo metodą ir atkakliai dvi valandas prie jo dirbo. „Dukrytei tai puikiai sekasi, labai džiugu“, – pasididžiuodama teigė Kristina.
Skirtinga motyvacija
Dvi lankytojos sakė į dirbtuves atėjusios, nes jas koordinuoja jų draugė. „Pradžioje pamačiau, kad apie tekstilę, paskaičiau toliau ir žiūriu – edukatorė pažįstama“, – juokėsi Romena. Draugė Laura pridėjo, kad nors audimui simpatiją jaučia nuo vaikystės, į renginį atėjo norėdama nustebinti R. Noreikytę.
Trys dalyvės jautėsi užtikrintos, nes nuo seno domisi tekstile. Laura, jau aštuoniolika metų gyvenanti Kaune, per dvi užsiėmimo valandas atsidavė tėkmei ir nuotykiui. „Pirmą kartą leidau sau daryti be jokių rėmų ar ribų. Tiesiog pasiklioviau širdimi, spalvomis. Tai pati save nustebinau tuo, kad leidžiu sau be kontrolės daryti tai, kaip teka“, – nupasakojo ji.
Rima su tekstile dirba jau seniai, šiuo metu lanko Kauno kultūros centro tekstilės studiją „Gijų sodai“, namuose kuria rankdarbius, o į šias dirbtuves atėjo išbandyti kitokį audimo būdą. Per dvi valandas moteris bandė ant knygos viršelio išausti rugiagėlę. „Man rūpėjo pažiūrėti, ar teisingai sumąsčiau, kad išausčiau rugiagėlę, o namuose neturiu suflerio, tai visada geriausia žodinis paaiškinimas“, – dėstė pašnekovė.
Dirbtuvių metu R. Noreikytė paaiškino techniką ir leido dalyvėms dirbti laisvai, suteikdama pagalbą, kai jos reikėdavo. Visos atliko skirtingus kūrinius, naudojo skirtingus siūlus, dirbo savo tempu, o po dviejų valandų išėjo šypsodamosis.
„Esu labai dėkinga muziejui, kad priminė šitą techniką, kuri nėra labai populiari“, – džiaugėsi R. Noreikytė.
Naujausi komentarai