Ketvirtajame festivalyje IPMA – skirtingų menininkų žvilgsniai į ryšius

Ryšių temą šiais metais akcentuojančio tarptautinio fotografijos ir medijų meno festivalio IPMA vadovė, kuratorė, Kauno kolegijos lektorė Svetlana Batura pažymi, kad ryšiai festivalio kontekste tampa atviru klausimu: kaip patiriame ir suvokiame ryšius? Su žmogumi. Su vaizdu. Su kūnu. Su vieta. Su tuo, kas gyva, ir tuo, ką vis dar vadiname negyva.

Apie ryšius, kuriuos žiūrovams siūlys megzti spalio 1–31 d. Kauno paveikslų galerijoje vyksiantis festivalis, jo augimą, turiningą šių metų programą ir iki pat atidarymo saugomas paslaptis, kalbame su S. Batura.

Formuodami savo dalį, kuratoriai tarpusavyje užmezga pokalbį.

– Įdomu stebėti kaip IPMA festivalis auga ir plečia Lietuvos publikos akiratį, supažindindamas su išskirtiniais kūrėjais, kurių darbai yra pristatomi ir eksponuojami visame pasaulyje. Kaip per festivalio organizavimo metus pasikeitė Jūsų požiūris į tai, kokius menininkus, projektus norite pristatyti Lietuvos publikai?

– Kiekvienais metais, su komanda organizuodama festivalį, atrandu naujų krypčių, kelių, formų. Šiemet festivalis neoficialiai prasidėjo truputį anksčiau – rugpjūčio pabaigoje, į Kauną atvykus Guy Livnehui – kino operatoriui, vizualiųjų menų kūrėjui ir pedagogui, kuris Kauno kolegijos Menų akademijos „Čiurlionies galerijoje“ rugpjūčio 22-ąją pristatė projektą „The Gelato Theory“. G. Livneho projektas savo kulminaciją pasiekė rugsėjo 1-ąją. Kauno kolegijai žymint Mokslo ir žinių dieną, buvo pristatyti kolegijos ledai, sukurti menininkui bendradarbiaujant su „Gelato Archie“. Ilgai kalbėjome su G. Livnehu apie Kauno kolegiją, kokią ją matome, kaip norime atskleisti, o „Gelato Archie“ su užsidegimu prisijungė prie projekto ir padėjo įgyvendinti idėją.

– Instaliacija „The Gelato Theory“ – įvairiems pojūčiams skirta šiuolaikinio meno patirtis, jungianti stiklo tapybą, šviesos ir vaizdo instaliacijas, muziką, judesį, fotografiją ir natūralių amatininkų gaminamų ledų skonį. G. Livnehas, susidomėjęs Kauno kolegijos Menų akademijos „Čiurlionies galerija“, nes žavisi M. K. Čiurlionio kūryba, pats susisiekė su Jumis. Kodėl festivalio įžangai pasirinkote būtent rugpjūčio mėnesį ir kodėl jos akcentu tapo „The Gelato Theory“ projektas?

– Praėjusiais metais festivalio pradžią taip pat skelbėme šiek tiek anksčiau ir tai pasiteisino. Juk festivalis gali tęstis visus metus – galime kiekvieną mėnesį pristatyti vis kitą menininką ar projektą. Nuo rugpjūčio 22 d. kiekvieną dieną nuo 14.22 iki 22.22 val. G. Livnehas į „Čiurlionies galeriją“ pakviesdavo vis naujų menininkų iš Lietuvos ir užsienio, kurie rengė netikėčiausius pasirodymus. Kiekviena diena buvo kupina įtraukiančio veiksmo.

– Festivalio tarptautinę ir Lietuvos menininkų dalis kasmet kuruoja vis kiti profesionalai. Šiemet IPMA festivalio tarptautinės ekspozicijos dalies kuratorė yra Wiktoria Michalkiewicz – fotografijos kuratorė, socialinių mokslų tyrėja, menininkų karjeros konsultantė, tarptautiniu mastu dirbanti šiuolaikinės fotografijos srityje; festivalio Lietuvos menininkų ekspozicijos dalies kuratorius yra Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto docentas dr. Tomas Pabedinskas – menotyrininkas, fotografijos teoretikas, kritikas ir kuratorius, veikiantis šiuolaikinės fotografijos ir vizualiosios kultūros lauke. Ar skirtingos kuratorių profesinės patirtys ir požiūriai keičia festivalio turinį, pristatomų menininkų atranką?

– Vienas svarbiausių šių metų festivalio pokyčių – Lietuvos menininkų dalį išplečiame iki Baltijos regiono. Nuo šiol vienas festivalio kuratorius bus atsakingas už tarptautinę dalį, kitas, kuris kiekvienais metais bus vis iš kitos Baltijos regiono šalies, formuos Baltijos menininkų dalį. O aš, kaip ir kasmet, kuruosiu visą festivalio programą.

Formuodami savo dalį, kuratoriai tarpusavyje užmezga pokalbį. Kasmet labai įdomu tai stebėti, bet šiais metais ypač, nes labai išryškėjo skirtingas W. Michalkiewicz ir T. Pabedinsko pagrindinės festivalio temos – ryšiai – interpretavimas. W. Michalkiewicz į šią temą žvelgia per santykį su konceptualiuoju menu, aplinka, gamta, technologijomis, o T. Pabedinskas – per žmogų ir jo aplinką, bendruomenę, per tai, kaip žmogus jaučiasi savo bendruomenėje, kaip prie jos pritampa. Bus įdomu pamatyti, kaip šie skirtingi kuratorių žiūros taškai susitiks pagrindinės festivalio ekspozicijos erdvėje, koks ryšys atsiras tarp skirtingų ekspozicijos dalių.

– Festivalis kiekvienais metais įsikuria vis kitokiose, įdomiose erdvėse. Kur pagrindinė ekspozicija bus pristatoma šiemet?

– Šių metų erdvė ypatinga. Festivalis užims pagrindinę Kauno paveikslų galerijos ekspozicijų erdvę pirmame aukšte, kurioje paroda vyks nuo spalio 1 iki 31 d., taip pat galerijos trečiame aukšte bus eksponuojama žymaus menininko personalinė paroda, kurią lankytojai turės galimybę apžiūrėti šiek tiek ilgiau.

– Festivalis ruošia staigmenų, kurių šiuo metu nenorite atskleisti?

– Turime kelis akcentus šių metų programoje, kurių dar neskelbiame, nes deriname paskutines detales. Galiu atskleisti tik tiek, kad tai susiję su vienu žinomiausių Baltijos regiono menininkų, kuris Lietuvoje savo kūrybos dar nėra nepristatęs.

– Paslaptys skatina smalsumą ir susidomėjimą, bet ne mažiau nei jų atskleidimas žiūrovus turėtų nudžiuginti oficialiai skelbiamas faktas, kad jie turės išskirtinę galimybę pamatyti menininkių dueto Cooper & Gorfer (Sarah’os Cooper (JAV) ir Ninos Gorfer (Austrija) – projektą „Between These Folded Walls, Utopia“, kuriame kūrėjos tyrinėja tapatybės, atminties, priverstinės migracijos temas, skatindamos, žiūrint į fotografijose užfiksuotus moterų portretus, pažvelgti ir į savo išankstines nuostatas, stereotipų laikymąsi ir į tai, kaip jie riboja ir formuoja iškreiptą požiūrį į supantį pasaulį. Šiam projektui bus skiriamas ypatingas dėmesys, tiesa?

– Jam skirsime paskutinę Kauno paveikslų galerijos ekspozicijų erdvę. Jau žinome, kaip atrodys jos architektūra – bus brangi, bet labai labai įspūdinga. S. Cooper ir N. Gorfer – festivalio žvaigždės.

– Festivaliui skiriate visas savo jėgas, kiekvienam renginio lankytojui suteikiate galimybę atrasti naujų kūrėjų, įdomių projektų, plėsti savo akiratį. Ką Jums, festivalio vadovei, kuratorei, dovanoja šis renginys?

– Didžiausia dovana man – supratimas, kad tai, kas anksčiau atrodė labai tolima, iš tiesų yra pasiekiama. Festivalis pakeitė mano santykį su žmonėmis, kurių kūrybą ilgą laiką stebėjau ir vertinau. Anksčiau jie atrodė esantys toli, o dabar – atvyksta į festivalį ir tampa jo dalimi. Man tai viena svarbiausių festivalio patirčių. Gyvas pokalbis labai greitai panaikina atstumą, kurį, dažnai, patys ir susikuriame.

– Akcentuojate gyvo bendravimo svarbą. Į kokius susitikimus šiemet kviesite festivalio lankytojus?

– Visų pirma, labai kviečiame į festivalio atidarymą spalio 1 d., jame dalyvaus daug užsienio menininkų. Spalio pirmosiomis dienomis jie skaitys paskaitas, ves kūrybines dirbtuves. Paskaitą apie savo kūrybą, vaizdo meno projektus skaitys duetas Inka & Niclas. Kviesime ir į kitus susitikimus su festivalyje dalyvaujančiais kūrėjais, todėl belieka pasiimti laisvų dienų ir visur suspėti.

– Apžvelgus festivalio programą, norisi dalyvauti visur ir su kiekvienu kūrėju susitikti. Minėjote, kad pakviesti juos atvykti į Lietuvą nebuvo sunku.

– Šiais metais dalyvaudama Arlio festivalyje Prancūzijoje ypač aiškiai pajutau, kad Lietuvos kultūros laukas tampa vis labiau matomas tarptautiniame kontekste. Prisistatant kaip atstovei iš Lietuvos ir kalbant apie mūsų tarptautinį fotografijos ir medijų meno festivalį IPMA, jutau nuoširdų susidomėjimą tuo, kas vyksta mūsų šalyje. Lietuva šiandien yra gerokai labiau pastebima, o daugelis sutiktų menininkų išreiškė norą čia atvykti ir artimiau susipažinti su mūsų kultūros scena.

– Festivalio programoje yra keletas kūrėjų vardų, kurių kūryba parodose dar nedažnai matoma. Jaunam kūrėjui pristatyti savo darbus IPMA festivalyje – didelis laimėjimas.

– Festivalio misija – trinti sienas tarp žinomų ir jaunųjų menininkų. Norime, kad jauni kūrėjai turėtų galimybę susitikti su daugiau tarptautinės patirties turinčiais menininkais ir, svarbiausia, su kuratoriais. Manau, kad ir tarptautinės dalies kuratoriams kasmet atradimu tampa Lietuvos, o šiemet – platesnio – Baltijos regiono menininkai, kuriuos jie sutiks festivalio metu.

– Šių metų festivalis turi paslapčių, kurias, minėjote, dar truputį anksti atskleisti. Tačiau palaipsniui informacija bus viešinama oficialiame festivalio puslapyje ir socialinėse platformose, tad besidomintys viską sužinos ir galės planuoti, kur nueiti, dalyvauti, su kokiu menininku ir jo kūryba susipažinti iš arčiau. Ar apie kitų metų festivalį taip pat dar anksti kalbėti?

– Kitų metų užsienio programos kuratorė – itin profesionali, didelę tarptautinę patirtį sukaupusi kuratorė, gerai žinoma Europos ir pasauliniame meno lauke. Su ja jau diskutuojame ir apie festivalio temą. Pagrindinė festivalio ekspozicijos dalis bus pristatoma Kauno kolegijos Menų akademijos „Čiurlionies galerijoje“, o tam, kad parodytume ir atskleistume visus menininkus ir jų projektus, ketiname juos pristatyti viešose erdvėse. Todėl festivalio lankytojai galės pasivaikščioti po miestą ir, atrasdami kūrėjus, atrasti ir naujų, netikėtų erdvių. Galiu drąsiai pasakyti, kad kitais metais vėl keisimės, tobulėsime ir augsime kartu su festivaliu.