Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Justyna Žukovska-Pečiulienės teigimu, išklausęs abiejų pusių išsamius argumentus rugsėjo 16 dieną teismas rašytine tvarka spręs dėl tolesnės bylos eigos.
„Procesas yra stadijoje, kada teismas išeina rašyti sprendimo, ar bylą grąžinti prokurorui“, – posėdyje ketvirtadienį sakė J. Žukovska-Pečiulienė.
Teismas atmetė prašymą posėdį atidėti dėl vėlai pateiktų dokumentų
Teismas ketvirtadienį ryte atmetė kaltinamųjų advokatų prašymą dėl tik prieš dieną pateiktų kai kurių dokumentų dar kartą atidėti posėdį bent kelioms dienoms.
„Teismas dabartinėje stadijoje nemato pagrindo teismo posėdžio atidėti ir daryti pertrauką“, – sakė teisėja J. Žukovska-Pečiulienė.
Teisėjos teigimu, teismas sutinka, kad būtini dokumentai buvo pateikti tik trečiadienį, tačiau proceso šalys dar turės laiko su jais susipažinti.
Pasak V. Germano atstovo Lino Belevičiaus, kaltinamųjų advokatai papildomus dokumentus iš ieškovių gavo tik trečiadienį, todėl neturėjo laiko su jais susipažinti, ir tam tikslui prašė teismo bent porai dienų atidėti nagrinėjimą.
„Teismo sprendimas pateikti dokumentus buvo prieš daugiau nei pusantro mėnesio, buvo pakankamai laiko tai padaryti“, – teismo posėdyje ketvirtadienį sakė L. Belevičius.
Be to, pasak jo, vėl kilo klausimų dėl atstovavimo sutarčių teisėtumo, pateikti dokumentai į lietuvių kalbą buvo išversti tik dalimis, nebuvo nukentėjusių įmonių vadovų tapatybę patvirtinančių dokumentų.
Savo ruožtu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Darius Stankevičius sakė, kad tokiu būdu vėl bandoma vilkinti procesą.
„Dauguma prašymų, susijusių su papildomų dokumentų pateikimu, yra akivaizdžiai nepagrįsti (...). Jeigu prašysime pasų kopijų, kitą kartą gal reikės gimimo liudijimų, tada tėvų gimimų liudijimų (...), tai akivaizdus proceso vilkinimas iš gynybos pusės“, – sakė prokuroras.
Bylos nagrinėjimas liepos viduryje jau buvo atidėtas rugsėjui, kaltinamųjų advokatų prašymu ieškovių – Honkongo ir Portugalijos įmonių – atstovus įpareigojus pateikti papildomus dokumentus.
Kaltinamųjų advokatai teismo prašė bylą grąžinti prokurorui
Teisėja J. Žukovska-Pečiulienė posėdyje pranešė, kad gauti trys didelės apimties prašymai iš V. Germano, M. Navicko ir A. Razmos advokatų grąžinti bylą prokurorui.
M. Navicko advokatas Darius Raulušaitis abejojo ieškovų tinkamumu dalyvauti procese, nes, anot jo, Honkongo ir Portugalijos įmonės civilinį ieškinį pateikė neturėdamos įgaliojimų: „Kaltinamojo akto trūkumai trukdo nagrinėti bylą.“
Tuo metu L. Belevičius sakė, kad esminis kaltinamojo akto trūkumas – dalis medžiagos netinkamai išversta į lietuvių kalbą, todėl negalima jos suprasti ir bylos nagrinėti iš esmės.
„Būtų galima cituoti ir būtų labai juokinga, bet tai yra baudžiamosios bylos medžiaga, o proceso dalyviai turi suprasti, apie ką yra byla (...). Bet kokiu atveju negalime pradėti nagrinėti bylos, nes (...) negalime suprasti vertimų“, – sakė V. Germano atstovas.
Be to, pasak jo, byloje nebuvo apklausti du nukentėję užsieniečiai, kurie, bylos duomenimis, buvo apgauti įgiję kaltinamųjų pasitikėjimą: „Prokuroro darbo trūkumų taisymas nėra teismo darbas.“
Anot L. Belevičiaus, byloje taip pat nėra duomenų, pagrindžiančių, kam priklausė ir kokios iš tikrųjų vertės yra kriptovaliutos kasimo įranga.
V. Germanas sakė negalintis tinkamai susipažinti su bylos medžiaga ir teismo prašė grąžinti bylą į ikiteisminio tyrimo stadiją.
„Matydami, kiek turinio yra kinų, anglų ir vokiečių kalba, jūs turite matyti būtinybę, kad byla būtų išversta tinkamai (...). Paradoksalu, bet aš iki šiol nesuprantu, kas nustatė įrangos kainą (...), kaip aš turiu suprasti tokį dalyką, kai nėra mokėjimų įrodymų“, – teisme sakė kaltinamasis.
Šioje didelės apimties byloje V. Germanas kaltinamas organizuotoje grupėje su M. Navicku, A. Ambrazu ir A. Razma sukčiaujant pasisavinęs kriptovaliutos kasimo įrangos už daugiau nei 23 mln. eurų.
Prokuroras prašė atmesti kaltinamųjų advokatų prašymą
Savo ruožtu prokuroras prašė teismo atmesti kaltinamųjų advokatų prašymą ir argumentavo, jog vertimų naudojant automatinio mašininio vertimo įrankį esmė suprantama, nors kokybė ir nėra tobula. Pasak D. Stankevičiaus, tai leidžia visiems teismo proceso dalyviams susipažinti su bylos medžiaga.
Anot jo, taip pat yra pakankamai duomenų apie kriptovaliutos kasimo įrangos vertę, o vien fiktyvus jos grąžinimas reikalaujant kompensacijos atskleidžia Honkongo bendrovei „Bitmain Development Limited“ padarytą žalą.
Prokuratūros duomenimis, organizuota grupė sugadino dalį šios įrangos gamintojus melagingai informavę, kad visa įranga negali būti naudojama Lietuvoje, imitavo jos grąžinimą reikalaujant iš savininkų sumokėti 700 tūkst. eurų kriptovaliuta, ką jie ir padarė.
Nukentėjusiųjų atstovas Gytis Račkauskas pabrėžė, kad kaltinamajame rašte apskritai nėra pažeidimų ir nėra pagrindo manyti, kad prokuroras savo darbą atliko netinkamai.
„Net jei ir būtų nustatyta pažeidimų, nėra pagrindo tvirtinti, kad jie yra esminiai ir reikėtų bylą grąžinti prokurorui (...). Gynybos pasirinkta pozicija yra deklaratyviai neigti visas bylos aplinkybes“, – nuotoliniu būdu sakė G. Račkauskas.
Anot jo, „Bitmain Development Limited“ tuo metu valdė kriptovaliutos kasimo įrangą ir dėl jos susitarė su bendrove „Exawatt“, kuri siejama su V. Germanu, todėl dėl apgaule įgyto turto spręs teismas.
Jo teigimu, tai nereiškia, kad reikia nagrinėti kiekvieną vidinį sandorį, kuris nepatenka į kaltinamąjį aktą.
Įtarimai sukčiavimu
Teismui balandį perduotoje didelės apimties byloje, kurią sudaro 109 tomai, be sukčiavimo V. Germanas kaltinamas dar ir suklastotų asmens dokumentų laikymu. Kratų metu slėptuvėje esančiame seife surasti suklastoti Graikijos, Portugalijos ir Bulgarijos asmens tapatybės dokumentai su V. Germano nuotraukomis.
Anot teisėsaugos, organizuota grupė su įrangos gamintojais sutarė dėl kriptoturto kasimo Kaune – į Lietuvą turėjo būti atvežta 5,4 tūkst. įrenginių, bet tik maža dalis jų buvo prijungta ir naudojama.
216 prietaisų buvo rasta Lietuvoje. Pasak prokuratūros, jie buvo prijungti Kauno termofikacinėje elektrinėje.
Ši byla išskirta iš „Foxpay“ ikiteisminio tyrimo, kuriame įtariamas neteisėtai įgytų bent 17 mln. eurų legalizavimas, kyšiai, kurių bendra suma siekia 100 tūkst. eurų.
2024-aisiais teisėsauga pranešė, kad tiriami su „Foxpay“ susiję nusikaltimai apima turto pasisavinimą, vagystes, sukčiavimą stambiu mastu, papirkimą, kyšininkavimą, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą – pinigų plovimą.
Naujausi komentarai