Tuo metu prokuroras Darius Stankevičius sako, kad teiginiai apie mažesnę įrangos kainą nėra pagrįstas argumentais ir rašytiniais įrodymais – ji nustatyta iš byloje esančių sutarčių ir važtaraščių, o kitokios kainos įrodymų, anot jo, nėra.
„Jeigu jūs dabar pasitikrinsite tos įrangos kainą, ji bus kažkur penkiasdešimt kartų mažesnė“, – po Vilniaus apylinkės teismo posėdžio ketvirtadienį žurnalistams sakė V. Germanas.
Pasak jo, įrangos kaina ikiteisminiame tyrime buvo nustatyta tik iš važtaraščių.
„Vadinasi, kas parašyta buvo tam tikruose dokumentuose, kurie visiškai nereiškia įrangos kainos, o galbūt tiesiog buvo siuntimo dokumentai ir juose buvo nurodyta kažkokia kaina, tai ji yra įvardinama taip“, – aiškino V. Germanas.
Teismas ketvirtadienį jau antrą kartą nepradėjo iš esmės nagrinėti su finansinių technologijų įmone „Foxpay“ susijusios baudžiamosios bylos – kaltinamųjų advokatų prašymu teisėja po dviejų savaičių nuspręs, ar bylą grąžinti prokurorui.
Šioje didelės apimties byloje V. Germanas kaltinamas organizuotoje grupėje su Mindaugu Navicku, Alfonsu Ambrazu ir Andriumi Razma sukčiaujant pasisavinęs kriptovaliutos kasimo įrangos už daugiau nei 23 mln. eurų.
Kaltinamųjų advokatai ketvirtadienį ryte dar kartą prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą dėl vėlai pateiktų papildomų dokumentų, o šį prašymą teismui atmetus dėl netinkamo bylos vertimo į lietuvių kalbą, neaiškaus įrangos vertės nustatymo ir kitų detalių jie prašė bylą grąžinti prokurorui.
Anot V. Germano, su tam tikrais bylos momentais galėjo būti „gerokai paskubėta“.
„Buvo galbūt norima bylą perduoti greičiau į teismą, galbūt buvo toks poreikis dėl to, jog tiek prokuratūra, tiek ikiteisminio tyrimo įstaiga jautė spaudimą ją greičiau atiduoti nuo savo atsakomybės“, – teigė kaltinamasis.
„Galbūt iš jūsų“, – atsakė jis, žurnalistės paklaustas, iš ko galėjo būti jaučiamas spaudimas bylą greičiau atiduoti teismui.
V. Germanas teigė besitikintis, kad teismas priims objektyvų sprendimą: „Aš kaip ir minėjau daug kartų, pasitikiu Lietuvos teismų sistema, ją gerbiu ir laikysiuosi, ką jie benuspręstų.“
Pasak V. Germano atstovo Lino Belevičiaus, teismui pateikta byla dėl ikiteisminio tyrimo trūkumo negali būti nagrinėjama.
„Mūsų įsitikinimu, tyrimo kokybė yra tikrai pakankamai blogo lygio. Tie vertimai tai yra tiktai vienas iš aspektų, mūsų įsitikinimu, buvo padaryta ir daugiau esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų“, – žurnalistams sakė L. Belevičius.
„Verčiami kažkokie oficialūs dokumentai ir vertimas skamba, kad „žuvies burna kalba rusiškai“ ir kažkas tokio. Yra daugybė tokių absoliučiai absurdiškų vertimų“, – pridūrė jis.
Anot teisėsaugos, organizuota grupė su įrangos gamintojais sutarė dėl kriptoturto kasimo Kaune – į Lietuvą turėjo būti atvežta 5,4 tūkst. įrenginių, bet tik maža dalis jų buvo prijungta ir naudojama.
„Nėra pakišimo, yra tiesiog nekokybiškas darbas, yra kokybiškas darbas, yra kažkokie kaltinimai, gal teismas pamatys, kad aš išvis nesusijęs, o galbūt susijęs. Pamatysime eigoje“, – žurnalistams sakė V. Germanas.
Prokuroras kartoja: gynyba deda visas pastangas, kad vilkintų procesą
Savo ruožtu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras D. Stankevičius sako, jog nėra padaryta jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių byla negalėtų būti nagrinėjama teisme.
„Gynyba deda visas pastangas, kad procesas vyktų ne taip greitai, ne taip sparčiai. Manyčiau, galima net įtarti tam tikrą vilkinimo elementą, nes taip, yra tam tikrų ne problemų, bet tam tikrų niuansų byloje, kai itin didelė byla su vertimais, kurie atlikti mašininiu būdu“, – žurnalistams sakė D. Stankevičius.
„Bandoma teigti, kad byla neištirta dėl to, kad neapklausta eilė asmenų. Jeigu teismas nuspręstų, kad reikia tokius asmenis apklausti, be abejo, tai galima spręsti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ir visiškai nebūtina bylos grąžinti prokurorui“, – pridūrė jis.
Pasak prokuroro, kriptovaliutos kasimo įrangos kaina nustatyta iš byloje esančių sutarčių ir važtaraščių, o norint įrodyti, kad ji yra kitokia, reikia pateikti argumentus ir rašytinius įrodymus, o tai nėra padaryta.
„Yra nustatyta, kad dalis įrangos yra Irake, taip pat kita dalis ir Lietuvoje, kurią jau mes sulaikėme. Kita dalis įrangos mes nežinome kur. Buvo bandoma teigti, kad įranga neva sulaikyta Turkijoje, tačiau ši informacija nepasitvirtino, todėl mes nepajėgėme surasti, kur gi kaltinamieji tą įrangą paslėpė“, – aiškino jis.
Kaip rašė BNS, teismas liepos pabaigoje šešiems mėnesiams pratęsė laikiną bendrovės „Exawatt“, siejamos su V. Germanu, turto – pinigų, jūrinių konteinerių ir kriptovaliutos kasimo įrenginių – areštą. Be to, iki 2 mln. eurų buvo padidintas V. Germano užstatas ir dar trims mėnesiams – iki lapkričio 16 dienos – pratęsta jo intensyvi priežiūra.
Teismui balandį perduotoje didelės apimties byloje, kurią sudaro 109 tomai, be sukčiavimo V. Germanas kaltinamas dar ir suklastotų asmens dokumentų laikymu. Kratų metu slėptuvėje esančiame seife surasti suklastoti Graikijos, Portugalijos ir Bulgarijos asmens tapatybės dokumentai su V. Germano nuotraukomis.
Ši byla išskirta iš „Foxpay“ ikiteisminio tyrimo, kuriame įtariamas neteisėtai įgytų bent 17 mln. eurų legalizavimas, kyšiai, kurių bendra suma siekia 100 tūkst. eurų.
2024-aisiais teisėsauga pranešė, kad tiriami su „Foxpay“ susiję nusikaltimai apima turto pasisavinimą, vagystes, sukčiavimą stambiu mastu, papirkimą, kyšininkavimą, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą – pinigų plovimą.
(be temos)