Rytas Vilniuje prasidėjo kiek kitaip – į Santaras leidžiasi sraigtasparnis. Jame – sužeisti kariai.
Nerimauti nereikia, tai tik pratybos. Jų metu kariuomenė ir medikai ruošėsi ekstremalioms situacijoms – pavyzdžiui, kaip kuo greičiau padėti dideliam skaičiui sužeistųjų.
„Kaip galima greičiau nuvežti stabilizuotus nukentėjusiuosius iki gydymo įstaigų, o gydymo įstaigai yra pagrindinis iššūkis, kaip vienu metu priimti didesnį kiekį sužeistųjų ir nukentėjusiųjų“, – sakė Karo medicinos tarnybos Panevėžio padalinio viršininkas mjr. Vygintas Sereika.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Dalis sužeistųjų iš įvykio vietos išgabenti automobiliais, kiti – sraigtasparniu.
Iš viso kariuomenė paruošė šešiolika sužeistųjų. Nors skaičius nedidelis, vienu metu priimti tokį kiekį ligoninei – didelis iššūkis.
„Bet šešiolika pacientų vienu metu skubios pagalbos skyriui – kaip jie sugeba nuo pirminių variantų, kaip susivežti į skyrių pacientus, kaip vienu metu atlikti rūšiavimą ir sukviesti reikiamus pacientus, organizuoti reikiamus tyrimus, reikiamas konsultacijas – tai yra iššūkis“, – teigė V. Sereika.
Sužeistieji – kariai. Kiekvienas sužeistas vis kitaip.
Vieni vaidino kritinius pacientus su krūtinės, pilvo ir galvos sužalojimais. Kiti – lengviau sužeistus.
O medikai turėjo greitai nuspręsti, kam pagalbos reikia pirmiausia.
„Buvau sužeistas į kaklą, tai pargabeno ir padarė operaciją“, – pasakojo sužeistasis Mantas.
„Pilvo sužeidimas, skeveldra, žarnos išlindę buvo“, – sakė sužeistasis Karolis.
Tačiau pratybos neapsiėjo ir be nesklandumų. Prie sraigtasparnio teko laukti automobilių, ne viskas sklandžiai vyko ir ruošiantis sužeistuosius gabenti.
Daugiausiai sumaišties kilo priimamajame.
„Chaotiškiausia turbūt, kai atvažiavom į ligoninę, daug veiksmo buvo tikrai“, – teigė Mantas.
„Yra logistika, yra taip pat, na, pavyzdžiui, traumų atveju yra didelis srautas pacientų, žymiai didesnis srautas pacientų negu kad mūsų įprastinis. Todėl reikia keisti patalpų paskirtis, pacientų judėjimo srautus, galų gale net ir specialistams šiek tiek tvarkytis su kitokia patologija negu įprasta“, – komentavo Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša.
Medikai ir kariuomenė sako, kad sunku dar atsakyti, kaip būtų dieną X.
Aišku tik viena – pagalba būtų teikiama. Visgi viskas priklausytų nuo situacijos, kaip greitai ir sklandžiai pavyktų dirbti.
Dar visai neseniai, kai Vilniuje dėl dronų buvo paskelbtas oro pavojus, Santaros susidūrė su problema – kol gydytojai ėjo į slėptuves, pacientai buvo palikti likimo valiai.
Klinikų vadovas neslepia – ligoninė nėra pritaikyta oro pavojui, bet problemą ruošiamasi spręsti.
„Iki trisdešimtųjų metų pabaigos planuojame pastatyti mišrios paskirties fortifikuotą korpusą, kuris iš esmės tarnautų kaip chirurgijos erdvė su operacinėmis, su palatomis“, – sakė T. Jovaiša.
Ne karo atveju ten įsikurs Moterų ir naujagimių centras.
Naujausi komentarai