Anot „Go Vilnius“ atstovės, turizmas sostinėje skatinamas rinkodaros kampanijomis strateginėse rinkose, tarptautinių renginių bei konferencijų pritraukimu, susisiekimo plėtra, investicijomis į miesto patirtį ir tikslingu matomumu užsienio žiniasklaidoje.
Kaip skelbia Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“, pernai užsienio turistų skaičius Vilniuje augo 2 proc. Lyginant su 2024-aisiais, nakvynių skaičius padidėjo 39,4 proc., o viešnagės trukmė pailgėjo nuo 1,85 iki 2,41 paros. Skaičiuojama, kad turizmo generuojama nauda sostinei išaugo iki 833 mln. eurų.
2025 metais daugiausia užsienio svečių sulaukta iš Lenkijos, Vokietijos bei Latvijos. „Go Vilnius“ komunikacijos vadovė Eglės Girdzijauskaitė nurodė, kad sparčiai augo turistų iš Ispanijos, Suomijos ir Italijos skaičius, o atvykstančiųjų iš Izraelio – beveik padvigubėjo.
Aiškina, kad nevienareikšmiai vertinta reklama pasiteisino
Anot „Go Vilnius“ atstovės, turizmas sostinėje skatinamas rinkodaros kampanijomis strateginėse rinkose, tarptautinių renginių bei konferencijų pritraukimu, susisiekimo plėtra, investicijomis į miesto patirtį ir tikslingu matomumu užsienio žiniasklaidoje.
Aiškinama, kad į Vilnių užsienio turistus bandoma pritraukti renginiais. Vienas labiausiai reklamuojamų – Šaltibarščių festivalis, kuriuo, kaip nurodo „Go Vilnius“, siekiama kurti kūrybiško, linksmo ir tradicijas puoselėjančio miesto įvaizdį.
„Pastarasis festivalis pritraukė 176,65 tūkst. lankytojų, iš kurių net 33,8 tūkst. buvo svečiai iš Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, JAV, Nyderlandų ir kitų šalių – beveik dvigubai daugiau užsienio svečių nei prieš metus“, – sakė E. Girdzijauskaitė.
Ji akcentavo ir užsienio žiniasklaidos dėmesį šiam festivaliui – buvo paskelbta apie 600 publikacijų, jas rengė „Reuters“, „National Geographic“, BBC ir kt.
Užsienio svečiams pristatomi ir tradiciniai miesto renginiai – festivalis „Vilniaus dienos“, į kurį, pasak „Go Vilnius“ atstovės, pernai susirinko apie 250 tūkst. žmonių (apie 14 proc. užsieniečiai), Kultūros naktis ir Vilniaus maratonas, kuriame 20 proc. dalyvių buvo iš užsienio.
Nors ir susilaukė kritikos, „Go Vilnius“ teigia, kad reklaminės kampanijos taip pat tampa viena priemonių atvykstamajam turizmui skatinti. 2024 m. sostinės reklama „Expectations vs. Reality“ („Lūkesčiai ir realybė“) sulaukė kritikos dėl to, kad Vilnius vaizduotas ir su sovietiniais elementais, provinciniu nutriušusio miesto gyvenimu, mediniais lauko tualetais, vaikščiojančiais apsvaigusiais žmonėmis ir pan.
Būta nuomonių, esą šia reklama daroma gėda šaliai ir dar labiau gilinami posovietinės erdvės stereotipai. Pasak E. Girdzijauskaitės, reklama buvo skirta Jungtinės Karalystės ir Vokietijos rinkoms, o 48 proc. ją mačiusių respondentų esą suprato idėją, kad reikia keisti pasenusį Vilniaus įvaizdį.
„Go Vilnius“ atstovė aiškino, kad Vilnius svečiams vaizduojamas kaip modernus, kūrybiškas, autentiškas Europos miestas su derančiu istoriniu paveldu, gyva kultūrine ir gastronomine scena, žaliosiomis erdvėmis bei aukšta gyvenimo kokybe.
„Įvaizdis, susiformavęs prieš kelionę, smarkiai skiriasi nuo to, ką svečiai patiria atvykę: 2024 m. turistų pasitenkinimo tyrime bendras įspūdis apie Vilnių įvertintas 8,4 balo iš 10, miesto įvaizdis ir reputacija – 8, o svetingumas – 8,1 balo. Dar iškalbingesnis rodiklis – noras sugrįžti: du iš trijų Didžiosios Britanijos turistų ir kas antras Vokietijos turistas, pabuvęs Vilniuje, teigia norintis čia sugrįžti“, – nurodė E. Girdzijauskaitė.
Paryškina neigiamą stereotipą
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytoja dr. Rūta Latinytė mano, kad „Go Vilnius“ turi savo ryškų komunikacijos toną ir geba pritraukti turistus, tačiau kartais net ir šokiruoja. Prisimindama 2024 metų reklamą „Lūkesčiai ir realybė“ ekspertė mano, kad ji visgi kėlė dviprasmišką įspūdį apie tai, kaip mes norėtume, jog Vilnių matytų užsieniečiai.
„Reklamą aš pati buvau kritikavusi anuomet, kad ji galbūt sukelia ne tiktai dėmesį, bet ir paryškina tą neigiamą stereotipą. Bet taip žvelgiant bendrai, reikia pripažinti, kad tos reklamos yra matomos, o toks reklamos yra tikslas“, – komentavo R. Latinytė.
„Aš sakyčiau, kad šiuo atveju „Pink Soup Fest“, ko gero, yra sėkmingesnė kampanija. Ji yra nuotaikinga, be kažkokių pašalinių minčių“, – mano komunikacijos specialistė.
Vis dėlto, R. Latinytės nuomone, dėmesys rinkodaros kampanijoms padeda pasiekti išsikeltus tikslus, kadangi darbas yra matomas ir vykdomas nuosekliai.
Reikia gerinti oro susisiekimą
Pasak Lietuvos turizmo rūmų prezidentės Linos Nosevič, sostinės rinkodarai verta skatinti turistus aplankyti ne tik Vilnių, bet ir Trakus, Kauną, kurortus, kitus šalies regionus. Asociacijos prezidentė akcentavo ir Lietuvos laimėjimus, galinčius sustiprinti miesto įvaizdį – „Lonely Planet“ įvertinimą, „Michelin“ žvaigždes, „ITB Health Tourism Award“ apdovanojimą už sveikatinimo paslaugas.
Ekspertė taip pat mato poreikį glaudžiau sieti miesto rinkodarą su skrydžių krypčių plėtra. Esą nors gerėja susisiekimas su Izraeliu, Lenkija ir Skandinavija, jungtims per didžiuosius oro transporto centrus gerinti reikėtų daugiau įsitraukimo iš Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų.
Asociacijos prezidentė mano, kad sostinė nuosekliai kuria savo šiuolaikišką įvaizdį, tačiau siūlo labiau viešinti tokius laimėjimus, kadangi lietuviai daugiau linkę ieškoti to, kas negerai. Ekspertės nuomone, svarbu ir nesustoti tobulėti bei kurti naujas iniciatyvas.
„Viena iš galimų krypčių – kiekvienam mėnesiui suteikti išskirtinę temą ir aplink ją sutelkti mieste vykstančias iniciatyvas. Pavyzdžiui, spalį Vilniuje vyks paroda „Stay Healthy Vilnius“, todėl šį mėnesį būtų galima paskelbti Vilniaus sveikatos stiprinimo mėnesiu. Sostinė galėtų rodyti pavyzdį, sutelkdama ir viešindama įvairias aktyvaus gyvenimo, sveikatingumo, prevencijos bei visuomenės sveikatos stiprinimo veiklas ir renginius“, – svarstė Lietuvos turizmo rūmų prezidentė.
L. Nosevič teigimu, visgi didžiausias sostinės potencialas yra konferencijų, gastronominio, kultūrinio ir sveikatos turizmo srityse. Kaip pažymėjo ji, svarbu siekti ne tik didesnio turistų skaičiaus, bet ir ilgesnės jų viešnagės bei didesnių išlaidų vietos verslui.
„Vilnius turi daug stiprybių: UNESCO senamiestį, žaliąsias erdves, augančią gastronomijos kultūrą, sveikatingumo pasiūlą ir puikius festivalius. Imponuoja „Keliauk Lietuvoje“ pasiūlytas įvaizdis: norime pristatyti Lietuvą kaip ramios prabangos (quiet luxury) kryptį. O sostinė – tai vartai į mūsų šalį“, – dėstė asociacijos prezidentė.
(be temos)
(be temos)