Benkunskas apie prašymų rusų kalba atsisakymą: čia – ne politikavimas

„Kai paskelbėme apie iniciatyvas iš trečiųjų valstybių atvykstantiems užsieniečiams, pirmiausia jų vaikams nesudaryti galimybės mokytis rusiškose mokyklose, buvo viena žinia. Tada mes paskelbėme apie savo planus suteikti galimybes užsieniečiams mokytis lietuvių kalbos, jeigu jie nori čia gyventi ilgesnį laiką, – žurnalistams pirmadienį Seime sakė Vilniaus meras. – Ir trečia iniciatyva, ką mes dabar nuosekliai darome, tai yra rusų kalbos prieinamumo mažinimas kalbant apie viešųjų paslaugų gavimą.“

„Čia yra ne politikavimas, bet tai yra konkrečios priemonės, kurios rodo politikos nuoseklumą“, – akcentavo jis.

Taip jis kalbėjo premjerui Mindaugui Sinkevičiui suabejojus dėl kokių priežasčių buvo priimtas šis sprendimas – ar tai politinė iniciatyva ar komunikacinis žingsnis. Kad šis sprendimas nėra iki galo aiškus, yra pareiškęs ir demokratų pirmininkas Virginijus Sinkevičius.

Kaip skelbė BNS, Vilniaus miesto savivaldybė praėjusią savaitę pranešė, kad nebepriims gyventojų prašymų ir skundų rusų kalba raštu. Informacija šia ir kitomis ne Europos Sąjungos valstybių kalbomis bus teikiama žodžiu, jei jas mokės konkretus darbuotojas.

Rusų kalbos taip pat atsisakyta interneto svetainėje bei administracijos klientų eilių valdymo sistemoje.

„Mes nestigmatizuojame savaime rusų kalbos kaip tokios, kad čia dabar uždrausime kalbėti ar gatvėse, jeigu kažką išgirsim rusiškai kalbant, pradėsim kažkokius tyrimus“, – teigė V. Benkunskas.

Mes nestigmatizuojame savaime rusų kalbos kaip tokios, kad čia dabar uždrausime kalbėti ar gatvėse, jeigu kažką išgirsim rusiškai kalbant, pradėsim kažkokius tyrimus.

„Natūralu, jeigu žmonės tik ta kalba gali susišnekėti ir jeigu yra pas mus kalbantys darbuotojai rusų kalba, tai tokios paslaugos gali būti suteikiamos, ypač sveikatos priežiūros įstaigose. Bet lygiai taip pat nesinersim iš kailio, jeigu kažkokios bus principinės nuostatos žmonių, kurie sakys: „Aš kalbu tik rusiškai“, – sakė jis.

Anot mero, viešąsias paslaugas ir informaciją rusakalbiams bus stengiamasi suteikti kitomis priemonėmis, kaip tai šiuo metu daroma bendraujant su kitomis užsienio kalbomis kalbančiais gyventojais.

Savivaldybė praėjusią savaitę taip pat pranešė plečianti lietuvių kalbos mokymosi galimybes užsienio kilmės gyventojams. Šiemet nemokamuose kursuose ir nuotoliniuose mokymuose planuojama apmokyti daugiau kaip tūkstantį žmonių, o tam skirtas papildomas 300 tūkst. eurų finansavimas.

Be to, rudenį sostinėje pradės veikti kalbos klubai, kurie reguliariai veiks skirtingose miesto vietose. Iki šių metų pabaigos planuojama, kad Vilniuje gyvenantys užsieniečiai galės savarankiškai mokytis lietuvių kalbos tam skirtoje mokymosi platformoje.