Paroda atskleis mažiau žinomą Čiurlionio kūrybinio palikimo istorijos pusę – sesers Valerijos pastangas išsaugoti brolio dailės kūrinius karų, okupacijų ir politinių sukrėtimų metais.
Šiandien M. K. Čiurlionio dailės kūriniai sudaro Lietuvos kultūros aukso fondą, o po pasaulinio 150-ųjų kūrėjo gimimo metinių minėjimo jo kūryba vis ryškiau įsitvirtina tarptautiniame kultūros lauke. Tačiau šiandien savaime suprantamu atrodantis M. K. Čiurlionio palikimo išlikimas ne kartą buvo atsidūręs ties išnykimo riba.
1914–1953 metais ne mažiau kaip keturis kartus M. K. Čiurlionio tapybos darbams grėsė pražūtis. Visais keturiais atvejais svarbų vaidmenį juos gelbstint atliko kūrėjo sesuo Valerija Čiurlionytė-Karužienė.
„Nedaug kas galėtų įsivaizduoti, kaip šiandien atrodytų Lietuvos kultūros pasaulis, jeigu neturėtume M. K. Čiurlionio dailės darbų, o dar mažiau kas žino, kokių herojiškų ir pasiaukojančių pastangų reikėjo, kad istorijos verpetuose M. K. Čiurlionio dailės darbai išliktų. Sunku patikėti, bet kiekvienoje M. K. Čiurlionio dailės darbų gelbėjimo istorijoje matome ypač svarbų sesers Valerijos vaidmenį“, – sakė M. K. Čiurlionio namų direktorius, pianistas Rokas Zubovas.
Valkirija, Vilks ir Motulė
Parodos pavadinime „Pasaulis be Čiurlionio. Valkirija/Vilks/Motulė“ užkoduoti skirtingi Valerijos gyvenimo vardai. Vyriausiasis brolis ją vadino Valkirija, savo laiškus ji pasirašinėjo Vilks, o paskutiniaisiais gyvenimo metais buvo vadinama Motule.
Per jos asmeninę istoriją paroda praskleidžia širmą į beveik pusę amžiaus trukusį Lietuvos istorijos laikotarpį, paženklintą karų, okupacijų ir politinių dramų. Šių įvykių sūkuriuose Valerijai teko priimti sudėtingus ir kartais lemtingus sprendimus, kad brolio kūrybinis palikimas būtų išsaugotas ateities kartoms.
„Istorijos verpetuose Čiurlionio darbai galėjo išnykti. Juos būtina buvo saugoti: kartais net imtis drastiškų, lemtingų veiksmų. Sunaikinti galėjo bet kas: aplaidumas, svetimšalių agresija, baimė, gimusi ideologijų gniaužtuose. Buvo reikalinga drąsa, jėga ir ryžtas, kad būtų įmanoma išsaugoti brolio palikimą ir atstatyti Čiurlionių namus“, – parodos idėją apibendrino jos kūrėjas, kino režisierius ir poetas Romas Lileikis.
Parodą sukūrė R. Lileikis, jos dailininkas – Giedrius Laurušas. Rengiant ekspoziciją panaudota ir iki šiol viešai neeksponuota istorinė bei šeimos archyvo medžiaga. Ją parodos kūrėjams suteikė Valerijos Čiurlionytės-Karužienės vaikaitis Kąstis Zakis.
M. K. Čiurlionio gimtadieniui – ir nauja „Miške“ adaptacija
Parodos atidarymas vyks rugsėjo 22 d. 18 val. M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje. Vakaro metu lankytojai galės susitikti su parodos kūrėjais, daugiau sužinoti apie jos kūrimo ir vizualinio sprendimo užkulisius bei istorines aplinkybes, kuriomis buvo gelbėjamas M. K. Čiurlionio palikimas.
Atidarymo vakarą skambės ir nauja M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ adaptacija smuikui ir fortepijonui, kurią pristatys ją parengęs smuikininkas ir kompozitorius Mihkelis Keremas (Didžioji Britanija / Estija) bei pianistas Rokas Zubovas.
Paroda „Pasaulis be Čiurlionio. Valkirija/Vilks/Motulė“ M. K. Čiurlionio namuose veiks iki lapkričio 28 d.
Parodos atidarymas – rugsėjo 22 d. 18 val., M. K. Čiurlionio namai, Savičiaus g. 11, Vilnius.
Naujausi komentarai