Parodą lydėjo ir jos pasakojimus išplėtė ekskursijos, kurias vedė ne tik parodos kuratoriai, bet ir Vilniaus Kalvarijų bažnyčios kunigai. Dar viena ekskursija, kurios metu turėsite galimybę geriau pažinti Baltupių gamtą vyks rugsėjo 10 d., jos metu gamtininkas Martynas Balsys pakvies drauge tyrinėti Baltupių gamtą. Nors neretai galvojame, kad miestų gamta yra mažiau „gamtiška“ nei ta, kuri yra nutolusi nuo tankiai apgyvendintų vietų, pasak M. Balsio, miesto gamta gali būti ne mažiau įdomi.
„Aš manau, kad miestus tikrai labai sunku lyginti su mums įprastomis buveinėmis, pievomis, miškais, pelkėmis, kurias galime vadinti gamta, tačiau svarbu suvokti, kad didelė dalis ir natūralių buveinių buvo paveiktos ar net formuotos žmogaus. Kalbant Lietuvos kontekste, labai didelė dalis miškų – žmogaus pasodinta, pievos – palaikomos ūkininkų kurie gano gyvulius ar šienauja. Mano požiūriu, tos tikros gamtos, t.y. natūralių, savaime besiformuojančių buveinių atrasti nėra taip jau lengva. O tuo tarpu Vilnius, kaip ir kitos stipriai urbanizuotos teritorijos, formuoja unikalias buveines, prie kurių prisitaiko vienos ar kitos rūšys. Vilnius unikalus tuo, kad jame išsaugoti nemaži plotai saugomų teritorijų - regioniniai parkai, draustiniai. Šios teritorijos veikia kaip biologinės įvairovės salos, prieglobstis.“ – pasakojo Martynas Balsys.
Pasak gamtininko, miesto gamtos būklė atspindi jo gyventojų požiūrį. Kartais žmogaus veikla gali prisidėti prie invazinių rūšių įsigalėjimo.
„Ką tikrai galima pastebėti Vilniuje, tai invazinių rūšių įsikūrimą. Kai kurios invazinės rūšys įsikurti gali tik žmogaus sutrikdytose ekosistemose, tai yra kaip ir buveinės būklės indikatorius. Invazinių rūšių plitimas parodo, kad turime vis mažiau plotų, kur žmogus nesuniokoja natūralios gamtos.
Žinoma, prie to ganėtinai stipriai prisideda ir miesto gyventojai, norintys turėti ne po vieną automobilį, jį patogiai prisiparkuoti, taip pat vaikščioti plačiais takais ar važinėti plačiais keliais. Miestas visada atspindi daugumos norus, todėl gamta mieste yra tiesiogiai priklausoma nuo žmogaus sąmoningumo.” – pastebėjimais dalijosi gamtininkas.
Miesto (šiuo atveju Vilniaus) gamta nepasižymi itin retomis augalų bei gyvūnų rūšimis, tačiau žaliąjį miesto veidą keičia besiformuojantis naujas požiūris į miesto augalijos tvarkymą.
„Tikrai nustebina atrandami unikalūs gamtos gabalėliai, su išlikusia turtinga augalija. Vienas iš tokių – Geležinio Vilko gatvės šlaitai. Ten auga ganėtinai stabilios augalų bendrijos, pievos pilnos čiobrelių, naktižiedžių, pasitaiko kraujalakių, kulkšnių, gausu kitų rūšių augalų. Ten virš pievos galima stebėti kokios aktyvios kregždės, maitinasi ir čiurliai, vadinasi daug vabzdžių. Tokie, gyvybės pilni plotai Vilniuje vis dar egzistuoja, tikiu, kad su taikoma priežiūra bus galima juos išlaikyti, apsaugoti tiek nuo perteklinės žmogaus veiklos, tiek nuo invazinių organizmų.“ – sakė M. Balsys.
Ekskursija Baltupiuose su gamtininku Martynu Balsiu vyks rugsėjo 10 d., daugiau informacijos apie renginį rasite muziejaus socialiniuose tinkluose.
Taip pat, nepraleiskite progos iki spalio 4 dienos aplankyti Baltupiuose, Ateities g. 10A veikiančią parodą „Baltupiaii: nuo Cedrono iki betono“. Parodos darbo laikas IV-V 16-20 val., VI-VII 11-19 val.
Naujausi komentarai