Diptikas yra knygos formato, jį atvertus matyti dviejų anksti mirusių valdovo sutuoktinių portretai.
Kairėje – vos devyniolikos metų mirusi Elžbieta Habsburgaitė, dešinėje – legendinė Barbora Radvilaitė, kurios meilės istorija su Žygimantu Augustu iki šiol vadinama viena romantiškiausių Lietuvos istorijoje.
Portretai įkomponuoti į prabangų knyginį įrišimą, aptraukti raudonu aksomu ir puošti kutais, kampuose – ornamentuoti aukso apkalai, šonuose įtaisytos sagtelės.
Abiejose diptiko išorės pusėse, centre, yra du medalionai – paties Žygimanto Augusto profilio portretas ir jo inicialai bei valdovo titulai.
Visa tai rodo, kad eksponatas buvo skirtas ne reprezentacijai, greičiausiai tai privatus, valdovui itin brangus atminimo daiktas.
„Šis diptikas yra ne tik išskirtinis Renesanso meno kūrinys, bet ir labai asmeniškas Žygimanto Augusto gyvenimo liudijimas. Manome, kad jis galėjo būti sukurtas Vilniuje, o pats valdovas jį saugojo kaip relikviją, priminusią dvi pirmąsias jo žmonas. Tai suteikia šiam eksponatui ypatingą emocinę ir istorinę vertę“, – kalbėjo Valdovų rūmų muziejaus generalinis direktorius Vydas Dolinskas.
XIX a. pradžioje diptikas pateko į kunigaikštienės Izabelės Čartoriskos kolekciją.
Jos aprašuose atsirado įrašas, kad Žygimantas Augustas šį diptiką visada nešiodavosi su savimi.
Diptikas galėjo būti sukurtas netrukus po Barboros Radvilaitės mirties, 1551 m.
Šiandien tai viena reikšmingiausių išlikusių vertybių, tiesiogiai susijusių su Žygimanto Augusto aplinka.
Be to, Barboros atvaizdas skiriasi nuo kitų žinomų jos ikonografinių vaizdų, todėl yra itin vertingas istorikams ir meno tyrėjams.
Diptikas į Valdovų rūmus atkeliavo iš Lenkijos Krokuvos nacionalinio muziejaus, Čartoriskių kolekcijos.
Naujausi komentarai