– Šiandien – Rugsėjo 1-oji, mokslo metų pradžia. Iššūkių tikrai daug. Jūs stebite eismo procesus, renkate statistiką, ieškote efektyvių sprendimų, kad mūsų gatvės būtų saugesnės. Kaip vertinate rugsėjį eismo prasme? Ką matote, ką stebite?
– Šiemet tikrai eismo prasme turime net ir netipinę vasarą, nes darbų gatvėse yra labai daug. Tiek tvarkomi inžineriniai tinklai, tiek pačios važiuojamosios dalys, o tai jau vasarą sukėlė netipinių situacijų mieste. Daug skundų sulaukėme. Faktas, kad tų darbų nepavyks per vieną dieną pabaigti, jie tęsis ir toliau. Ką buvo galima pabaigti, tuos procesus miestas ir mūsų rangovai intensyviai vykdė, bet artėjant rugsėjui suprantame, kad rugsėjis iš esmės pas mus dažniausiai būna netipinis. Mes turime nuo 20 iki 30 proc. transporto srautų padidėjimą rugsėjo pirmosiomis savaitėmis ir net vykdant kažkokius projektus dažniausiai laikome rugsėjo mėnesį netipiniu laikotarpiu. O kodėl jis tampa netipinis? Nes mes turime tėvelius, žmones, grįžtančius į darbus, iš atostogų ar vasaros namų. Ir dar turime tėvelius, kurie bando atrasti patogiausius kelius nuvežti savo vaikus į ugdymo įstaigas, užsiėmimus ar kažkokias kitas veiklas. Čia yra viena dalis, kuomet mes turime tą transporto srauto padidėjimą. Kitas transporto srautas – naujieji atvykstantys studentai, kurie taip pat turi prisitaikyti prie naujo gyvenimo, naujo ritmo ir neretai atvykti su savo transporto priemonėmis, kol atranda patogesnius, saugesnius ir geresnius judumo būdus mieste. Tas transporto srautas tikrai išauga ir su tuo mes turime ir padidėjusį eismo įvykių skaičių. Mūsų policijos duomenimis, 2024 m. apskritai Lietuvos mastu rugsėjo mėnesį iki 70 vaikų dalyvavo kažkokiuose eismo įvykiuose.
– O jeigu ne rugsėjį, o kokį nors kitą mėnesį – kiek įprastai būna?
– Apie 20. Tikrai nebūna tokio ekstremumo. Tai šiai dienai daugiau tikrai reikia pasiruošti tam netipiniam eismui ir toms transporto spūstims. Žinoma, transporto spūstys savaime nėra blogis eismo saugos klausimu, bet dažniausiai, būdami transporto spūstyje, prarandame savo kantrybę ir pasitelkiame galbūt intuiciją ar dar kažką. Tie dažni stabdymai ir netipinės situacijos taip pat paveikia eismo įvykių skaičių. Dėl to ir turime tokį keblų laikotarpį.
– Kalbant apie vaikus ir jų pažeidžiamumą, kodėl vaikai yra jautriausi šioje vietoje? Aišku, kažkaip logiškai mes suprantame, kodėl tie mažieji yra tokioje padidintos rizikos grupėje, bet kaip vaikai elgiasi, koks jų apskritai santykis su eismu, su gatve, su kitais eismo dalyviais? Jūs tikrai darote tyrimus, stebite, su specialistais kalbatės. Kokias įžvalgas čia galėtume klausytojams pateikti?
– Pirmasis turbūt aspektas yra tas, kad vaikai iš savęs neturi tos intuicijos, kurią turi suaugęs. Ta intuicija lygiai taip pat yra išmokstama per gyvenimo tėkmę. Vaikai negali nuspręsti, ar automobilis stabdys, ar praleis mane ten, kur neturėtų praleisti. Dažnai jie skuba, jiems neįdomi aplinka, jie taip jos nevertina. Savo mintyse užsisukę, jie vertina viską per savo prizmę, nevertindami kito žmogaus aspekto. Kitas labai svarbus dalykas – fiziologija. Jie yra daug mažesni, juos sunku pastebėti tarp stovinčių automobilių, jų matomumo laukas ir vairuotojo matomumo laukas skiriasi. Tarp stovinčių automobilių vargu ar pradinuką lengvai pastebėsi, jeigu jis ten įlindęs ir nori perbėgti tą gatvę. Čia yra du tokie aspektai: jie negalvoja apie kitus, kitas dalykas – matomumo laukas, pastebimumas ir neplanuoti jų veiksmai, kada jie patys dažniausiai neplanuoja kelių žingsnių į priekį. Čia yra du labai tokie kertiniai aspektai, kuriuos mes ir turėtume prie mokyklų ir jų prieigų vertinti, planuodami saugesnį patekimą į mokyklas, į jų būrelių koncentruotas vietas. Labai svarbu įvertinti, kad nebūtų labai daug tų automobilių stovėjimo vietų, kur jie galėtų užlįsti.
– Kalbant apie mokyklų prieigas, tikrai jos yra gana rizikinga vieta ir čia slypi nemažai rizikų. Kaip užtikrinti tą saugumą būtent prieigose? Kaip tai padaryti? Čia tikriausiai mokyklos ir savivaldybė, ir Kelių direkcija turėtų sėsti prie vieno stalo. Gal ir sėdasi, gal ir kalbatės, ir ieškote tų geriausių sprendimų, kaip organizuoti, kad intuityviai norėtųsi sulėtinti prie mokyklos automobilio greitį.
– Bendrąja prasme dar norėčiau papildyti, kad šiemet netipinis rugsėjis bus ir tuo, kad labai daug mokyklų pradeda renovuotis ir mokiniai eis ne į savo įprastas mokyklas, o į kažkokias kitas. Čia mes dar turime vieną dedamąją, kuomet vaikai netipinėje, ne kasdienėje, o naujoje aplinkoje turės išmokti elgtis. Ir ką mes šiemet pabandėme naujo – su projektu „Gatvės visiems“ Pašilaičiuose, Medeinos gatvėje, mes išmarginome važiuojamąją dalį, išmarginome pėsčiųjų takus tokiais netipiniais ženklais. Taip pat dalyvavo mokiniai vaikų piešimo konkurse, kuomet norėjome indikuoti vairuotojams, kad čia yra vaikų gatvė, čia yra mokykla, kad prilėtintume greitį ir šiek tiek daugiau saugumo įvestume. Bet šitas marginimas ir tie netipiniai ženklai nėra pas mus įstatymiškai reglamentuoti ir mes negalime, kur norime, mieste taip savavališkai elgtis. Mes galime tik bandomojo projekto metu pažiūrėti, ar pasiteisina, bet ilgainiui tai negali būti kasdienybė. Siekiame įvesti tokius netipinius ženklinimus galbūt tose gatvėse, kur yra vaikų, kur rytais ir vakarais turime didesnį judumą. Einame į dialogą tiek su Susisiekimo ministerija, tiek su mūsų Transporto kompetencijų agentūra, kad galbūt reikėtų jau eiti link tokių netipinių pavyzdžių, kuriuos užsienio šalys tikrai sėkmingai įgyvendina ir tokie ženklinimai ten gyvuoja. Mes pabandėme Medeinos gatvėje prie „Medeinos“ progimnazijos šitą įgyvendinti ir Budrio gatvėje. Budrio gatvėje tai įgyvendinta todėl, kad dėl to netipinio rugsėjo mokiniai eis naujai į tą mokyklą. Ten taip pat išmargintos perėjos, perėjų prieigos.
– Čia pirmą kartą jūs tai darote? Rezultatus tikriausiai matysite vėliau, ar paveikia.
– Kiek bendravome su užsienio partneriais, jiems tai yra pasiteisinęs dalykas. Bet žiūrėsime, kaip tai pasiteisins pas mus. Žinoma, labai svarbu išmokyti vaikus elgtis gatvėje, nes labai svarbu parodyti pavyzdį. Nes savivaldybė iš infrastruktūros pusės gali padaryti iškilias perėjas, apšvietimą ar dar kažką, bet išmokyti vaikus elgtis gatvėje turbūt labai svarbu, kad tai padarytų tėvai.
– Apie pėsčiųjų perėjas. Vienas iš momentų, kurį jūs akcentuojate, kad nėra šimtu procentų saugu net ir tada, jeigu automobilis sustojo praleisti pėsčiųjų perėjoje. Čia irgi turėtų būti padidinto budrumo sąlygos, ar ne? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį? Pėsčiųjų perėja, eini, sustoja automobilis, bet tai nėra visiškai saugu.
– Taip. Iš vienos pusės, jeigu sustojo automobilis, gali iš kitos pusės atvažiuoti kitas automobilis, kuris gali nepastebėti dėl nesaugaus pasirinkto greičio. Bet gatvėje turime ne tik automobilius. Turime ir paspirtukininkus, dviratininkus, kuriems taip pat reikia budrumo ir kurių srautai rugsėjo mėnesį lygiai taip pat šiek tiek išauga. Jie ne visada elgiasi atsakingai. Su paspirtukininkais irgi yra problemų. Šiai dienai yra padaryti tam tikri apribojimai tiek greičio, tiek paspirtukų parkavimo, bet jie galioja tik paspirtukų tiekėjams. O jeigu tu su savo privačiu paspirtuku lėki gatve nieko nematydamas, čia lygiai taip pat žmogus ar vaikas, einantis per perėją, turi turėti tą budrumą ir įsivertinti galimybes.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
– Jūs užsiminėte apie užsienio patirtis. Viena iš jų, sakėte, – marginamos gatvės, kad atkreiptų dėmesį. O kaip yra su savanoryste? Jeigu prie mokyklų, ką mes dažnai matome užsienyje, yra specialūs asmenys, eismo reguliuotojai, kurie prie mokyklų stovi ir reguliuoja eismą, taip vis tiek mažindami tas rizikas. Ar Vilnius nemąsto ta linkme irgi kažką daryti?
– Dažnai mums padeda policija prie mokyklų šiek tiek pareguliuoti eismą, ypač pirmosiomis rugsėjo savaitėmis. Bet būtent šiuo projektu „Gatvės visiems“ mes planuojame išbandyti vadinamąjį vaikštobusą. Tai yra toks modelis, kai su mokyklos bendruomene komunikuosime dėl savanorių, kurie surinktų vaikus iš Pašilaičių teritorijos, ir palydėtų juos saugiai iki mokyklos.
– Čia tik Pašilaičiuose vyksta?
– Taip. Čia yra šito mūsų Europos Sąjungos projekto rėmuose. Bendrai mieste mes dar nesame įgyvendinę tokių savanorystės projektų ar kažko panašaus, bet link to, manau, mums jau po truputėlį reikia judėti. Pasiteisinus šiam bandomajam projektui, turbūt tai galėtų būti tęstinis projektas ir toliau.
– Pašilaičiai todėl, kad ten daugiausiai eismo įvykių? Kodėl būtent Pašilaičiai pasirinkti?
– Labai daug dedamųjų turėjo būti, nes dažniausiai europiniai projektai turi labai daug kriterijų, kuriuos turi atitikti. Pašilaičiuose yra daug eismo įvykių, yra tranzitinio eismo, kai bandoma aplenkti transporto spūstis, ir yra ugdymo įstaigų koncentracija bei gyvenamosios teritorijos, iš kurių greičiausiai mokiniai turėtų ateiti, bet juos neretai atveža tėvai. Iš tikrųjų pirminiai norai buvo padaryti visiškai kitokią gatvę, infrastruktūriškai ją pakeisti, net nepadažyti ar kažką panašaus, bet pasitarę su bendruomene supratome, kad jie nenori tokių labai didelių pokyčių. Jie nori eismo saugos.
– Jūs dabar bandysite, testuosite šitą variantą. Kokie dar sprendimai yra miesto arsenale, kad eismas būtų kuo saugesnis, ypač mūsų mažiesiems?
– Čia yra labai kompleksinis klausimas. Lygiai taip pat svarbu planuoti miestą taip, kad mūsų gyvenamosios teritorijos, ugdymo įstaigos ir galbūt darbovietės būtų kažkokiose koncentruotose teritorijose. Tas pats mūsų bandomas įgyvendinti 15 minučių miestas irgi yra apie tą patį – apie saugų keliavimą pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiu, nebūtinai turint automobilį, turint alternatyvas automobiliui. Planuojant miestą kompleksiškai, visa tai labai susiję ir integruojasi vienas sprendimas į kitą.
– O pačios mokyklos, jų administracija, aktyviai dalyvauja siekdamos užtikrinti saugų eismą mokyklų prieigose? Kiek vyksta pačių mokyklų įsitraukimas siekiant to?
– Tikrai mokyklų administracijos yra labai aktyvios, jos labai nori pokyčio, nori užtikrinti kuo saugesnį patekimą į mokyklas. Kiek mums teko bendrauti, didžioji dauguma mokyklų tikrai labai įsitraukia, padeda pasiekti tikslinę auditoriją, o mums svarbiausia yra ta mokyklos bendruomenė – ne tik mokytojai ir vaikai, bet ir jų tėveliai. Tiek vykdant kažkokias apklausas, tiek planuojant tą intervenciją į gatvę, jos tikrai nori pokyčio ir saugumo ne tik mokyklos teritorijoje, bet ir aplink ją.
– Vairuotojai – dar viena mūsų auditorija. Ką mes turime ypač prieš rytojų įsivertinti, pagalvoti prieš išvažiuodami iš savo kiemų? Ką jūs pasakytumėte kiekvienam vairuotojui šiandien?
– Prieš išvažiuojant iš savo kiemo įsivertinti, galbūt alternatyviais keliavimo būdais greičiau pasieksite kelionės tikslą nei automobiliu. Apie tai dažnai nepagalvojama. Faktas, kad kelionės automobiliu mieste yra neišvengiamos, ir keliaujant automobiliu reikia pasirinkti saugų greitį. Leistinas didžiausias greitis gatvėje nebūtinai yra saugiausias greitis, ypač mokyklų prieigose. Reikia keliauti saugiu greičiu, turėti kantrybės ir vertinti ne tik savo budrumą, bet ir aplinkinę teritoriją, ką kiti eismo dalyviai – ne tik automobilių vairuotojai, bet ir pėstieji, dviratininkai ar net viešojo transporto vairuotojai – planuoja kelis žingsnius į priekį. Tiesiog būti atsargiems, įsivertinti aplinką ir neskubėti.
– Ir pabaigai – jūsų projektas „Gatvės visiems“. Kokia jo trukmė, iki kada jis vyks?
– Iš tiesų „Gatvės visiems“ projektas jau eina link pabaigos. Labai didelę projekto dalį užėmė tai, ko žmonės nematė: koncepcijų rengimas, bendravimas su vietos bendruomene, bendravimas su mokyklos vaikais. Beje, mokyklos teritorijoje irgi įrengiamos lauko klasės, kur vaikai galėtų leisti laiką. Projektas dar vyks iki 2027 m., bet paskutiniai intervencijos į gatvę veiksmai įvyks šį rudenį. Dabar pabaigsime prieš rugsėjo 1-ąją visus ženklinimus aplink gatvės prieigas, bus sutvarkytos pėsčiųjų perėjos, įrengtas apšvietimas. O rudenį planuojame talką Medeinos gatvėje – želdinimą, kad ta teritorija būtų jauki ir įkvėptų joje būti saugiai ir nebūtinai važiuoti automobiliu.
Naujausi komentarai