„Draudžiame jiems važiuoti Vilniaus, Pilies ir Savičiaus gatvėse, kur yra labai intensyvus pėsčiųjų eismas ir daug lauko kavinių. Žmonės sėdi, tad kertasi judėjimo taškai“, – aiškino „Judu“ darnaus judumo organizavimo skyriaus vadovas Donatas Dirginčius.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas dėl siautėjančių paspirtukininkų kaltina savivaldybę esą ši galėtų į problemą žiūrėti atsakingiau ir griežčiau.
„Ir savivaldybė turi pakankamai įrankių, kad galėtų kontroliuoti mikrojudumo priemonių siautėjimą Vilniaus gatvėse. Tereikia noro, o galbūt gabumų trūksta“, – kalbėjo jis.
Tiesa, apie chuliganiškai važiuojančius paspirtukininkus kalbėjo ir gyventojai. Beveik kiekvienas LNK žurnalistų kalbintas praeivis prisiminė atvejį, kai dėl jų pasijuto nesaugiai.
„Jie yra labai pavojingi. Nepatinka man, kai staiga atsisuki ir pralekia tau pro šoną“, – sakė vilnietė.
„Manęs kelis kartus vos nepartrenkė. Važiavo vienas, aš jį praleidau, o pasirodo, iš paskos kitas, kurio aš jau nemačiau iš nugaros“, – pasakojo kita gyventoja.
„Aš ir pats piktinuosi, nes situacija jau yra ne tik netoleruotina, bet ir katastrofiška“, – pareiškė ministras.
Pasak gyventojų, priemonių reikia imtis kuo greičiau ir taip užtikrinti pėsčiųjų saugumą.
„Kodėl pėstiesiems dėmesys neskiriamas? Einu gatve ir visą laiką baiminuosi, kad gali ant manęs užlėkti paspirtukininkas“, – svarstė vilnietė.
„Manau, kad jie turi važinėti dviračių takeliais arba gatve, o ne šaligatviais“, – sakė kita gyventoja.
Kelių eismo pažeidimų skaičius tarp paspirtukininkų ir dviratininkų šiais metais sostinėje jau kelis kartus didesnis nei pernai.
„2024 metais turėjome beveik 2 tūkst., 2025 metais turėjome daugiau nei 2,5 tūkst., o šiais metais turime daugiau nei 6 tūkst. tokių pažeidimų“, – teigė D. Dirginčius.
Daugiausia pažeidimų fiksuojama dėl nedėvimų šalmų.
„Čia yra ir atsakomybės klausimas. Turi būti kompleksiškai, lygiagrečiai numatytos ir baudos tiems, kurie privalo užtikrinti, arba tiems, kurie privalo dėvėti“, – tvirtino J. Taminskas.
Sudaryta darbo grupė bandys spręsti, kaip gerinti esamą situaciją. Nors valdininkai kol kas kalba miglotai, teigiama, kad sprendimai bus kompleksiniai. Esą bus sprendžiama, kur gali važiuoti elektrinių mikrojudumo transporto priemonių vairuotojai, kokiu greičiu ir nuo kokio amžiaus.
Užsimenama ir apie galimybę uždrausti jiems važiuoti pėsčiųjų takais bei šaligatviais.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Vilniaus susisiekimo bendrovės atstovo manymu, drastiškai drausti mikrojudumo priemonių eismą pėsčiųjų takais nereikėtų.
„Nėra tokios didelės problemos, kur nėra dideli srautai. Tiesiog reikia didinti žmonių sąmoningumą, kad jie važiuotų atitinkamu greičiu“, – aiškino D. Dirginčius.
Vilniuje žadama atidžiau stebėti, kaip važiuoja paspirtukų ir elektrinių dviračių vairuotojai.
„Viešosios tvarkos pareigūnai greičiausiai lapkričio mėnesį gaus daugiau įgaliojimų ir galės atitinkamai papildomai kontroliuoti paspirtukų vairuotojus“, – neslėpė D. Dirginčius.
Anot policijos atstovų, pirmiausia reikia šviesti visuomenę ir užtikrinti, kad visi dėvėtų šalmus, o tėvai atsakingai žiūrėtų į savo atžalų elgesį.
Kalbėdamas apie pėsčiųjų saugumą siaurose gatvėse, policijos pareigūnas pateikė ir užsienyje taikomos praktikos pavyzdį. Esą paslaugos teikėjas padaro taip, jog tam tikroje zonoje mikrojudumo priemonė paprasčiausiai neveikia. Vadinasi, važiuoti tomis vietomis, kur yra draudžiama, fiziškai neįmanoma.
Dar viena gyventojus kaitinanti tema – dviratininkų ir vairuotojų santykiai. Po ilgų diskusijų ministerija teigė, kad privalomas metro ir pusantro metro atstumas lenkiant dviratininkus išliks. Tiesa, ištisinės linijos kirsti bandant aplenkti dviratininkus nebus leidžiama, nors dviratininkų bendruomenė prašo tai įteisinti.
(be temos)
(be temos)