– Lietuvoje tikrai naudojamės navigacijos programėlėmis, žymime greičio matuoklius, stebime, kur jie yra, ir tai yra natūraliai įprasta praktika. Kaip yra kitose šalyse, už Lietuvos ribų?
– Lietuvoje irgi ne viskas galima. Pavyzdžiui, antiradarai Lietuvoje yra draudžiami. O jeigu kalbėtume apie pačias programėles, tokias kaip „Waze“ ar kitas, dabar, kiek suprantu, „Google Maps“ ir „Waze“ informaciją sinchronizuoja, bet „Waze“ turbūt yra populiariausia.
Yra Europos šalių, kuriose tokie įspėjimai yra draudžiami. Tai nereiškia, kad pati „Waze“ programėlė yra draudžiama, tačiau reikia išjungti funkciją, kuri praneša apie greičio matuoklius.
– Ką tai reiškia? Kuriose šalyse galioja tokie ribojimai?
– Priklausomai nuo šalies, taisyklės skiriasi. Pagrindinės tokios šalys yra Šveicarija, Vokietija, Prancūzija, bet ir jose taisyklės skiriasi.
– Kuo skiriasi?
– Pavyzdžiui, Prancūzijoje nėra draudžiama žymėti zonas. Negalima žymėti, kad greičio matuoklis stovi būtent konkrečioje vietoje. Tačiau jeigu programėlė turi informaciją, kad, sakykime, tam tikroje aštuonių kilometrų atkarpoje kažkur yra greičio matuoklis, problemų nekyla.
Prancūzai dėl to problemos nedaro, tačiau tiksliai nurodyti vietos negalima. Žymėti zonas, kad tavęs laukia pavojus arba greičio matuoklis, galima.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Vokietija turbūt aktualiausia mums, lietuviams?
– Vokietiją kertame dažniausiai, dažnai pro ją važiuojame tranzitu ar keliaudami toliau į pietus. Vokietijoje už tai gresia piniginė bauda. Ji nėra labai didelė, tačiau, priklausomai nuo aplinkybių, gali būti konfiskuojamas ir pats įrenginys.
Šveicarijoje įrenginys tikrai gali būti konfiskuojamas. Prancūzijoje, jeigu tiksliai žymima vieta, bauda yra gana didelė – 1,5 tūkst. eurų. Jeigu pažeidimas kartojamas, ji gali siekti 3 tūkst. eurų.
Kai kuriose Europos šalyse taip pat galioja baudos taškų sistema, kurios Lietuvoje šiuo metu neturime.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje už pakartotinį pažeidimą gali grėsti 3 tūkst. eurų bauda ir šeši baudos taškai. Gali būti konfiskuojamas ne tik įrenginys, bet net ir transporto priemonė, kuria padaromas nusižengimas. Taigi taisyklės šalyse gana smarkiai skiriasi.
– Kokia bauda gali grėsti Vokietijoje ?
– 75 eurai.
– Kaip yra su keleiviais? Ar programėlėmis su šiomis funkcijomis negali naudotis tik vairuotojas, ar ir kartu vykstantys keleiviai?
– Ir keleiviai negali. Yra teismuose išnagrinėtų bylų, kuriose teisėjai yra pažymėję, kad jeigu pareigūnai fiksuoja, jog keleivis naudojasi tokia funkcija, iš esmės laikoma, kad ji naudojama tame automobilyje.
– Atsakomybė tuomet tenka keleiviui ar vairuotojui?
– Keleiviui.
– Dar labai įdomu, kaip tai vyksta praktikoje. Ar turite žinių, ar tai tik teorija ir praktikoje tokie atvejai labai reti? Kaip pareigūnai tikrina, kaip vyksta kontrolė?
– Sunku pasakyti, kokias gudrybes pareigūnai naudoja, bet iš esmės turbūt labai panašiai. Dėl to pagal analogiją ir paminėjau Lietuvą, nes pas mus, pavyzdžiui, antiradarai, kurie trukdo nustatyti greitį, taip pat yra draudžiami.
Juk nežinome, kuriame automobilyje toks įrenginys įmontuotas ir kaip pareigūnai nustato, kad jis ten yra. Tačiau kažkaip nustato, vadinasi, tam yra tam tikra metodika.
(be temos)