Tvoros pakelėse: grėsmių mažiau, tačiau yra

Darbams – 8 mln. eurų

Šiuo metu apsaugos sistemomis nuo laukinių gyvūnų aptverta automagistralė Vilnius–Panevėžys (A2) ir didžioji dalis automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Pastarojoje darbai tęsiami – sistemos diegiamos ruože nuo 146,57 iki 204,75 km.

ASNLG taip pat įrengiamos ir magistralinio kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis (A6) ruože nuo 133,8 iki 165,7 km.

Šiuose ruožuose planuojama įrengti apie 90,18 km apsaugos sistemų nuo laukinių gyvūnų, o darbams skirta apie 8 mln. eurų.

Apsaugos sistemos diegiamos tiek magistraliniuose, tiek ir intensyvesnio eismo krašto keliuose, ypač einančiuose miškingomis teritorijomis.

Šiuo metu ruošiamasi paprastajam remontui valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis ruože nuo 0,0 iki 26,9 km, kuriame planuojama įrengti ASNLG. Darbus planuojama užbaigti 2027 m.

Budrumas ir saugus greitis

„Pernai susidūrimų su gyvūnais skaičius šalyje pasiekė 1 tūkst. Aktyviai diegiame kompleksines saugumo priemones ir nuolat geriname infrastruktūrą, tačiau saugumas kelyje priklauso ir nuo kiekvieno vairuotojo atsakomybės“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Kelius nuo laukinių gyvūnų apsaugo ne vien tvoros. Tarp priemonių – žalieji tiltai, požeminės perėjos, varliagyvių apsaugos sistemos, kintamos informacijos ženklai, kiti sprendimai.

„Apsaugos sistemos planuojamos ten, kur jos gali būti labiausiai naudingos – intensyvaus eismo keliuose ir ruožuose, kuriuose susidūrimų rizika yra didžiausia. Vis dėlto net ir aptvertose atkarpose laukinis gyvūnas gali patekti į važiuojamąją dalį, todėl šios priemonės riziką sumažina, tačiau jos visiškai nepanaikina. Tad vairuotojus raginame išlikti budrius, laikytis saugaus greičio“, – teigė „Via Lietuva“ infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovas Justas Norbutas.

Apsauga sumažina riziką, tačiau jos visiškai nepanaikina.

Daugės žaliųjų tiltų

Šiuo metu valstybinės reikšmės kelių tinkle jau įrengta daugiau kaip 900 km apsauginių tvorų, šešiolika požeminių perėjų vidutiniams ir smulkiesiems gyvūnams, septyniolika – stambiesiems, du žalieji tiltai, integruotos ir atskiros varliagyvių apsaugos sistemos, įspėjamieji ir kintamos informacijos kelio ženklai.

Gyvūnų migracijai taip pat pritaikomos vandens pralaidos.

Kasmet Lietuvos keliuose registruojama apie 30 įskaitinių eismo įvykių su laukiniais gyvūnais. Vis dėlto bendras transporto priemonių susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičius yra gerokai didesnis, nes į įskaitinių eismo įvykių statistiką nepatenka atvejai, kai apgadinamos tik transporto priemonės, o žmonės nenukenčia.

Iki 2035 m., įgyvendinant valstybinės reikšmės kelių plėtros projektus, planuojama įrengti dvylika požeminių perėjų vidutiniams gyvūnams, dvylika – stambiesiems ir keturis žaliuosius tiltus.