Kodėl jauni vairuotojai vis dar taip dažnai patenka į mirtinas avarijas? Ar didžiausia problema – greičio viršijimas ir neatsakingas elgesys, ar prie tragedijų prisideda ir kelių infrastruktūra, eismo organizavimas bei kitos sistemos spragos? Ko reikėtų, kad Lietuvos keliai taptų iš tiesų saugesni? Apie tai su „Žinių radijo“ žurnalistu diskutavo eismo saugumo ekspertas Saulius Šuminas (toliau – S. Š.), Lietuvos policijos Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys (toliau – V. G.) ir Vairuotojų sąjungos vadovas, saugaus eismo ekspertas dr. Vigilijus Sadauskas (toliau – V. S.).
– Ar pasipylę skaudūs įvykiai keliuose yra tendencija, ar tik atsitiktinumas?
– V. G.: Galbūt pastaruoju metu jų šiek tiek padaugėjo. Nelaimių būna kiekvieną dieną, nors statistiniai duomenys rodo, kad žūčių keliuose sumažėja. Vis tik norėdami pasiekti viziją, kad Lietuvos keliuose nežūtų nė vienas žmogus, turime daug ką nuveikti.
– Jaunų žmonių žūtys labai sukrečia. Kur reikėtų ieškoti priežasčių?
– V. G.: 95 proc. eismo įvykių, kuomet žūsta arba sužalojami žmonės, priežastis yra žmogiškasis faktorius – netinkamas elgesys ir klaidos. Vasarą žmonės per daug atsipalaiduoja, jiems stinga atsakomybės, supratimo ir patirties. Tačiau viskas pasiekiama darant pokyčius savo elgsenoje ir priimant kritiką iš pažįstamų bei artimųjų. Kita vertus, svarbios ir kontrolės priemonės, organizuojamos policijos, kuomet už tam tikrus veiksmus galima susilaukti administracinės ar net baudžiamosios atsakomybės.
– Ženklinimas gali sukelti chaosą ir įtampą kelyje. Kas už tai atsakingas?
– S. Š.: Už tai atsakinga institucija, kuri kontroliuoja remonto darbus. Žmonės negerbia ženklų tada, kai supranta, kad jie pastatyti nelogiškai. Laikas nupūsti dulkes nuo standartų ir pažiūrėti, kas juos kuria. Tai ne vien inžinerinis sprendimas, bet ir eismo psichologija. Didžiuosiuose saugaus eismo projektuose žmonės kviečiami įvertinti, kaip jie jausis vienoje ar kitoje infrastruktūroje. Į ženklinimą reaguojame intuityviai, jis siunčia mums tam tikrą informaciją ir ji negali būti dviprasmiška. Tai ugdo nepasitikėjimą.
– Vairuotojai dažnai susiduria su situacija, kai automagistralėje didžiuliu greičiu juos aplenkia kitas automobilis. Ar sudėtinga sugauti lakstančius pažeidėjus?
– V. G.: Policija pagauna ne visus. Tokių galimybių neturi nė viena pasaulio valstybė. Duomenys rodo, kad šiais metais policija eliminavo 9000 eismo dalyvių, kurie išvis neturėjo teisės vairuoti. Vieni jos neteko, kiti niekada neturėjo ir tikriausiai neturės.
– Kas nutinka žmogui, kuris viršija greitį ir neturi nei teisės vairuoti, nei dokumentų?
– V. G.: Vis tiek yra atsakomybė. Neseniai atsirado pakeitimas ir dabar tokiais atvejais transporto priemonė gali būti konfiskuota. Vis dar turime baudų mokėjimo problemų. Asmuo gali būti skolingas 20 tūkstančių eurų ir toliau dalyvauti eisme.
– Ar reikėtų jauniems vairuotojams riboti galimybę vairuoti galingus automobilius?
– S. Š.: Nemanau, kad tai turės rimtesnį poveikį. XXI amžiuje atsirado elektromobiliai, kurie yra pakankamai dinamiški ir turi kitokias greitėjimo priemones. Toks apribojimas atskirtų švarią transporto priemonę nuo jaunų vairuotojų. Be to, kai kurios šeimos naudojasi viena transporto priemone. Tai sukeltų daug diskomforto. Nėra rimtų duomenų, kad tai radikaliai pakeistų ar pagerintų situaciją.
– Ar reikia dar labiau griežtinti apribojimus jauniems vairuotojams?
– S. Š.: Nauja direktyva siūlo leisti vairuoti nuo 17 metų, prižiūrint ne jaunesniam nei 24 metų vairuotojui. Nežinau, ar šalys tai rinksis, ar ne. Idėja yra suteikti jauniems žmonėms kuo daugiau vairavimo patirties saugesnėmis sąlygomis. Šalia sėdės žmogus su patirtimi, o vairuotojas akumuliuos kilometrus bei įgys patirties. Vairuoti besimokantis vairuotojas nuvažiuoja maždaug 400 kilometrų, tačiau norint išmokti vertinti situacijas bei rizikas, reikia dar 2000 kilometrų. Vairavimo su tėčiu ir mama institutas suteikia galimybę mokytis ir naktį, ir kitomis sunkesnėmis sąlygomis. Tėtis ar mama neduos blogo patarimo.
– Iš pirmo karto vairavimo egzaminą išlaiko maždaug 20 proc. vairuotojų. Kaip vertinti tokią statistiką?
– S. Š.: Tai šiek tiek nėra normalu šalyje, kurioje privalomas mokymas vairuoti. Tačiau nesu linkęs kaltinti tik instruktorių ir vairavimo mokyklų. Visi nori per trumpiausią įmanomą laiką gauti vairuotojo pažymėjimą. Frazei, kad mokoma išlaikyti egzaminą, o ne vairuoti, turbūt 50 metų. Egzaminas nėra pakankamai ilgas, kad pavyktų patikrinti visas žinias, įgūdžius ir gebėjimus.
– Kur slypi problema?
– S. Š.: Manau, kad žmonės eina laikyti egzamino ne iki galo pasiruošę. Jie bando, tikėdamiesi, kad pasiseks. Būna ir taip, kad gerai vairuojantis žmogus neišlaiko egzamino dėl streso.
– Lenkija taiko griežtas priemones. Viršijus leistiną greitį 50 kilometrų per valandą, metams atimamas vairuotojo pažymėjimas. Vigilijau, ar pritariate tokiai idėjai?
– V. S.: Kai žmonės neturi jokio suvokimo apie eismo saugumą, jie pradeda postringauti, kad reikia griežtinti tvarką ir didinti baudas. Mergina, neseniai patekusi į avariją, tikrai viršijo leistiną greitį 50 kilometrų per valandą. Tačiau ji yra negyva. Kas iš to, kad iš jos atimsime teisę vairuoti?
– Bet jei vairuotojai žinotų, kad už greičio viršijimą neteks teisės vairuoti, galbūt pagalvotų prieš nusižengdami?
– V. S.: O ką jie pagalvotų? Kiek vairuotojų išleidžia „Regitra“? „Regitra“ tapo įmone, kuri siekia pelno. Tai yra akcinė bendrovė. Mes bandome žmogų nuskalpuoti, nenorėdami jo išmokyti. Nuo 2013-ųjų saugumas tapo verslu.
– O kuo tai susiję su eismo saugumu?
– V. S.: „Regitrai“ svarbiausia yra ne patikrinti, ar žmogus gerai vairuoja, bet sukirsti ir išmesti jį. Kuo daugiau vairuotojų neišlaikys egzamino iš pirmo karto, tuo daugiau pajamų gaus „Regitra“. Tai pelno siekianti įmonė.
– Galbūt reikėtų vertinti kokybę? Egzaminas griežtas, norime išleisti vairuotojus, nepadariusius kritinių klaidų ir spaudžiame juos, kad jie išmoktų. Ar tai blogai?
– V. S.: Jūs ir vėl sau prieštaraujate. Visos mergaitės, kurios žuvo, jos buvo išlaikiusios vairavimo egzaminą, ar ne? Dalis žmonių, neturinčių vairuotojo pažymėjimo, vis tiek važiuoja, kas yra labai blogai, bet į avarijas jie nepatenka. Turime konstatuoti, kad egzaminų sistema Lietuvoje tapo komercinė ir nebeefektyvi.
– Sauliau, kaip manote, ar Vigilijus teisus?
– S. Š.: Tokia nuomonė turi pagrindo. Vairavimo mokyklų asociacija kartodavo, kad yra rizika, kuomet vienas iš „Regitros“ tikslų yra pelningumas. Bet mano laikotarpiu taip nebuvo daroma ir egzaminuotojai neturėjo tokių paskatų.
– Jei bausmės neveikia, ką tuomet reikėtų daryti?
– S. Š.: Turime daug institucijų, kurios rūpinasi saugiu eismu, renka duomenis, juos analizuoja ir pateikia savo įžvalgas. Nuo tų įžvalgų kokybės priklauso, ar sprendimai validūs bei darantys kokią nors įtaką. Jei nėra rezultatų, gali būti, kad analizė atlikta neteisingai arba priemonės pritaikytos netinkamai.
– Ar Lietuvoje daroma kokybiška analizė?
– S. Š.: Reikėtų klausti institucijų atstovų, nes nenorėčiau spekuliuoti. Tačiau tikrai yra potencialo daryti daug gilesnes analizes. Institucijos, užtikrinančios eismo saugumą šalyje, neturi net metinio veiklos plano. Kiekviena institucija dirba atskirai ir niekur nemačiau viešos informacijos apie rezultatus.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
Naujausi komentarai