Kyla pavojus
Vairuotojai dažnai vadovaujasi nerašytomis taisyklėmis, kurios naudojamos perspėti apie pavojų, padėkoti, atsiprašyti ar pareikšti pirmumą kelyje. Nors dauguma šių taisyklių gali atrodyti universalios, jų reikšmė skirtingose šalyse – nevienoda.
IT duomenų bendrovės „carVertical“ neseniai atliktas tyrimas atskleidė: net 47 proc. vairuotojų teigia, kad vietinės vairavimo kultūros nesupratimas gali sukelti pavojingų situacijų kelyje. Dar 33 proc. mano, kad tam tikrais atvejais tai gali lemti net ir labai rizikingų situacijų. Tik 10,9 proc. tikina, kad tai nekelia pavojaus.
Italijoje prietaringesni vairuotojai vengia leistis į kelionę antradieniais ir penktadieniais.
Apklausos duomenys rodo, kad vairavimo etiketas ir kultūra net Europos šalyse gerokai skiriasi. Tad ką reikėtų žinoti išsiruošus į kelionę?
Nors Europos šalių vairuotojai komunikuoja kelyje naudodami tolimąsias šviesas, avarinės šviesos signalizaciją, rankų gestus ar garsinį signalą, jų reikšmė skirtingose šalyse nevienoda. Tas pats signalas vienoje šalyje gali būti laikomas mandagiu gestu, o kitoje – agresyviu.
Mandagumas ar agresija?
Pasak tyrimo autorių, vienas įdomesnių pavyzdžių gali būti Rumunijos vairuotojų įpročiai.
Šios šalies keliuose mirksėjimas šviesomis yra tarsi atskiras žodynas. Nors rumunai naudoja šviesas įprastiems įspėjimams ar reikalavimui pasitraukti iš kelio, signalizavimas šviesomis ten taip pat gali reikšti pasisveikinimą su kolega (jei prasilenkia du sunkvežimių ar taksi vairuotojai) ar net susižavėjimo išraišką pamačius išskirtinį, retą automobilį. Ilgas ir agresyvus mirksėjimas gali atstoti keiksmažodį kolegai, kuris ką tik nemandagiai užkirto kelią.
Visiška priešingybė agresyviam šviesų naudojimui yra Didžioji Britanija. Šioje šalyje signalizavimas tolimosiomis šviesomis yra beveik išskirtinai mandagumo ir bendradarbiavimo gestas.
Kitas visoje Europoje paplitęs ženklas – garsinis signalas, kuris paprastai naudojamas tik esant tiesioginiam pavojui. Daugelyje šalių garsinis signalas naudojamas tada, kai išsenka kantrybė. Tai garsus būdas paraginti kitą vairuotoją važiuoti.
Kroatijos, Rumunijos ir Prancūzijos kaimo regionuose trumpas pyptelėjimas gali reikšti tiesiog „Labas, kaimyne!“. Ispanijoje žmonės pypsina atpažinę kelyje draugus ar šeimos narius. Prancūzijoje ar Portugalijoje visai įprasta pyptelėti atvažiavus prie draugo namų, vietoj skambučio į duris. Jungtinės Karalystės vairuotojai nereikalingą signalizavimą paprastai laiko agresyviu elgesiu ir blogu vairavimo etiketu.
Kai kuriose šalyse netgi nelaikoma agresija važiuojant vestuvių korteže šaudyti į dangų pro automobilio stoglangį.
Kai kuriose kalnuotose valstybėse vairuotojai garsinį signalą spaudžia prieš įsukdami, kur yra prastas matomumas. Taip pat yra perspėjamas siauru kalnų keliuku priešpriešine kryptimi atvažiuojantis transportas, kad iš anksto sumažintų greitį, o esant galimybei ir sudarytų sąlygas saugiai prasilenkti.
Šiauriečiai santūresni
Akivaizdu, kad Šiaurės Europos šalių vairuotojai linkę keliuose elgtis santūriau nei Pietų ir Balkanų šalių gyventojai.
Pastarieji elementariam bendravimui su kolegomis prie vairo nuolat naudoja šviesas, signalus ir gestus.
Nors skirtingose šalyse tie patys gestai ar signalai kelyje traktuojami nevienodai, esama ir universalių taisyklių. Pvz., avarinės šviesos signalizacija Lietuvoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Kroatijoje, kitose Centrinės ir Rytų Europos šalyse išreiškiama padėka kelyje.
Avarinis signalas jungiamas, kai greitkelyje susidaro ilga spūstis, taip iš anksto įspėjant dideliu greičiu atlekiančius automobilius.
Norint padėkoti drąsiai galima naudoti ir rankos pakėlimo gestą, kuris vienodai suprantamas visoje Europoje.
Supranta skirtingai
Automobilio signalo naudojimas ne visada skirtas tik perspėti apie pavojų ar išreikšti nepasitenkinimą. Pvz., Lietuvoje ir keliose kitose šalyse papuoštų automobilų kolona, kurioje riedantys vairuotojai per miestą juda ilgai ir garsiai pypsėdami, reiškia vestuves.
Kai kuriose šalyse netgi nelaikoma agresija važiuojant vestuvių korteže šaudyti į dangų pro automobilio stoglangį. Serbijoje įvažiuoti į tokį vestuvių kortežą laikoma blogu ženklu.
Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje garsinis signalas dažnai naudojamas džiaugsmui ir palaikymui išreikšti po sporto varžybų ar per viešas demonstracijas.
„Signalizavimas tolimosiomis šviesomis – pats universaliausias ir plačiausiai naudojamas tylusis įspėjimas apie policijos patrulius, greičio matuoklius, avarijas ar kliūtis kelyje. Jis masiškai naudojamas beveik visoje Europoje. Tiesa, pvz., Italijoje toks perspėjimas apie policiją yra griežtai draudžiamas įstatymu“, – kitą pavyzdį pateikė automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.
Priklauso nuo baudų
Anot tyrimo rezultatų, vairuotojai yra perpratę savo tautiečių mentalitetą – daugiau kaip 60 proc. apklaustųjų teigė žinantys nerašytas vietinio vairavimo taisykles.
Vis dėlto keliaujant po svečias valstybes pasitikėjimas savo žiniomis susvyruoja. Du trečdaliai apklaustųjų pripažino, kad vairavimo etiketas užsienyje jiems kelia neaiškumų.
Skirtingose šalyse vairuotojai ne tik nevienodai komunikuoja kelyje, bet ir skirtingai interpretuoja Kelių eismo taisykles.
„Dėl mažų baudų ir didesnės radarų paklaidos Belgijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Latvijoje ir Lietuvoje yra nerašyta norma važiuoti šiek tiek greičiau, nei numato greičio ribojimai. Skandinavijoje net ir nedidelis greičio viršijimas užtraukia didelę baudą, todėl dažnas vairuotojas grįžęs iš kelionės vėliau sulaukia laiško iš institucijų“, – aiškino M. Buzelis.
Kaip žinoma, vairavimo kultūrą formuoja ne tik taisyklės ar signalai, bet ir įvairūs įsitikinimai, smulkūs prietarai. Italijoje, Čekijoje ir Kroatijoje kai kurie vairuotojai vis dar tiki, kad kelią perbėgusi juoda katė pranašauja nelaimę, o Rumunijoje, Serbijoje ir Portugalijoje automobiliuose dažnai galima išvysti rožinių, kryželių ar šventųjų paveikslėlių, kurie neva saugo kelyje.
Prietarai dėl tunelių
Kitur nerašytos tradicijos tapo kasdienės vairavimo kultūros dalimi. Lietuvoje pradedančiųjų vairuotojų automobilius žymi gerai pažįstamas klevo lapas, raginantis kitus eismo dalyvius būti kantresnius.
Britai neretai savo automobiliams suteikia vardus, o Čekijoje ir Slovakijoje keleiviai iki šiol žaidžia vadinamojo geltono automobilio žaidimą.
Italijoje prietaringesni vairuotojai vengia leistis į kelionę ar atsiimti naują automobilį antradieniais ir penktadieniais, o Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje vis dar pasitaiko žmonių, kurie važiuodami tuneliu ar pro kapines sulaiko kvėpavimą, tikėdami, kad tai padės išvengti nelaimių.
Europinis tyrimas buvo parengtas remiantis apklausa, kuri 2026 m. birželį ir liepą buvo rodoma „carVertical“ ataskaitos įkėlimo lange. Joje dalyvavo daugiau kaip 4 tūkst. respondentų iš daugiau kaip 25 šalių. Kadangi apklausoje dalyvavo tik „carVertical“ naudotojai, imtis atspindi žmones, aktyviai besidominčius naudotų automobilių rinka.
Neįprasti vairuotojų įpročiai
Rumunijoje ir kitose stačiatikių šalyse – persižegnoti pravažiuojant bažnyčią ar kapines. Rumunijoje vairuotojai persižegnoja ir pamatę kryžių ar tam tikrose sankryžose.
Airijoje gyvas paprotys persižegnoti arba kitaip parodyti pagarbą pravažiuojant katafalką su mirusiuoju. Kai kurie persižegnoja net pamatę greitosios pagalbos ar ugniagesių automobilį.
Kinijoje itin vertinamas laimingas automobilio numeris. Kinijoje skaičiai turi labai konkrečias simbolines reikšmes: 8 siejamas su turtais ir klestėjimu, 4 – su mirtimi. Automobilių numerių atveju tai nėra vien folkloras – tai yra pelninga pardavimų rinka.
Ukrainoje ir kitose slavų šalyse grįžimas į namus prieš kelionę laikomas blogu ženklu. Pagal ukrainiečių tradiciją, išvykus į kelionę nepatartina grįžti namo, jei ką nors pamiršai. Jei grįžti būtina, egzistuoja papildomas ritualas – pažiūrėti į veidrodį prieš vėl išeinant.
Tailande naujas automobilis nuvežamas palaiminti vienuoliui. Vienuolis pašventina automobilį siekiant sėkmės ir apsaugos kelionėse.
Naujausi komentarai