Kelių gaideliai šienauja gyvybes – kas juos sustabdys

Lenktynių atomazga

Per pirmąjį šių metų pusmetį užfiksuotos net kelios tragiškos eismo nelaimės, kuriose žuvo žmonės.

Jau pirmosiomis metų dienomis Kaišiadorių rajone įvyko skaudi avarija. Kelyje Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė kaktomuša susidūrė du automobiliai, incidentas nusinešė dviejų mažamečių gyvybes.

Tradiciškai neišvengta nelaimių ir prasidėjus motociklininkų sezonui. Tačiau šie atvejai cinizmu toli gražu neprilygsta incidentui, nutikusiam Vilniuje liepos 4-ąją. Tą naktį, apie 4 val. 20 min., Žirmūnų gatve skriejęs automobilis „BMW 530“, vairuojamas neblaivios merginos (gim. 2007 m.), nesuvaldytas atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Per eismo įvykį žuvo du keleiviai – mergina ir vaikinas. Įtariama, kad galingas BMW skriejo milžinišku greičiu lenktyniaudamas su kitu automobiliu.

Pati BMW vairuotoja iš automobilio išlipo pati, jai buvo nustatytas lengvas girtumas – 0,58 promilės.

Skaudu: birželį įvykusi nelaimė Vilniuje nusinešė motociklininko gyvybę. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Biografija – iškalbinga

Devyniolikmetė vairuotojo pažymėjimą buvo gavusi vos gegužę, bet jau spėjusi gauti baudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Be to, viešoje erdvėje pasirodė liudijimų, kad gegužę tas pats BMW nesustojo prie STOP ženklo, vos nepartrenkė vaiko triračio ir vyro, o ta pati kelių vištelė važiuodama iškeikė pėsčiuosius. Teigta, kad dar iki pilnametystės ji dėl padarytų kitokio pobūdžio įstatymo pažeidimų atsakomybės išvengė tik dėl savo amžiaus.

Dėl avarijos atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame dalyvauja Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ir Vilniaus apygardos prokuratūra.

Kaltininkei pareikšti įtarimai dėl eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo būnant neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitokių psichiką veikiančių medžiagų.

Advokato nuomonė

Po šios tragedijos sostinėje Mykolo Romerio universiteto (MRU) teisės profesorius, Advokatų tarybos narys Raimundas Jurka paragino atkreipti dėmesį į atmestiną jaunų vairuotojų filtravimą, jiems suteikiant pažymas apie tinkamumą vairuoti.

„Kaip advokatas, aš bandau ieškoti atsakymų. Avarijų bylose gražiai pateikiama informacija apie kaltinamus jaunuolius: išklausė eismo saugumo kursą ir pan. Yra parašai. Tačiau aš pasibaisėjau matydamas, kaip gaunamos pažymos privačiose įstaigose. Nėra aiškios kontrolės, nes tai komercija. Praleidžiama per daug asmenų, kurie nori vairuoti, bet juk ne visi aštuoniolikmečiai yra socialiai brandūs. Manau, kad psichologai, psichiatrai turėtų rimčiau vertinti jų būklę“, – agentūrai ELTA sakė žinomas teisininkas.

Avarijos Vilniuje kaltininkei gresia ilgi metai kalėjimo.

R. Jurkos manymu, teisinės atsakomybės griežtinimas suvaldyti situacijos nepadės. Ją galėtų keisti tik rimčiau kontroliuojama vairavimo mokyklų veikla, egzaminavimo ir kitų privalomų barjerų griežtinimas.

Pasitaiko: nuo incidentų kelyje neapdrausti net ir gerai vairuojantys pareigūnai. / G. Skaraitienės / BNS nuotr.

Statistika glumina

Policijos departamento duomenimis, 2026 m. sausį–birželį užfiksuota apie 2,6 tūkst. pavojingo ir chuliganiško vairavimo ir draudimo lenkti ar išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimų.

Taip pat nustatyta net 134,5 tūkst. leistino greičio viršijimo atvejų. Kodėl, net ir žinodami, kad greitis gali kainuoti kur kas brangiau nei vien baudą, dalis vairuotojų vis dar renkasi rizikuoti?

Ekovairavimo instruktoriaus Artūro Pakėno teigimu, greitį viršija tiek mažiau patirties turintys, tiek ilgamečiai vairuotojai. Viena tai lemiančių priežasčių, jo vertinimu, gali būti ir pastaraisiais metais viešojoje erdvėje skambėję siūlymai mažinti greičio kontrolės priemonių ir riboti greičio matavimo prietaisų įrengimą keliuose.

„Kai viešai formuojama žinutė, kad greičio kontrolės reikia mažiau, dalis vairuotojų tai gali suprasti kaip signalą, jog greičio ribojimai ne tokie jau svarbūs. Tai taip pat gali turėti įtakos vairavimo kultūrai ir paskatinti didesnę toleranciją greičio viršijimui. Mano nuomone, tokiomis diskusijomis žengėme ne žingsnį į priekį, o atgal“, – svarstė A. Pakėnas.

BMW vairuotoja iš automobilio išlipo pati, jai buvo nustatytas lengvas girtumas – 0,58 promilės.

Skausmingi padariniai

Kita galima nelaimių priežastis – įsitikinimas, kad esant palankioms sąlygoms – sausam keliui ir geram matomumui – galima važiuoti greičiau, nei nurodo kelio ženklai.

Vis dėlto net ir nedidelis leistino greičio viršijimas gali reikšmingai pailginti stabdymo kelią. Keli papildomi metrai kritinėje situacijoje gali lemti, ar pavyks išvengti tragiško eismo įvykio.

Pasak ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovo Mindaugo Balinsko, eismo įvykių, susijusių su greičio viršijimu, žalos dydis dažniausiai būna gerokai didesnis nei kitų eismo įvykių atveju. Neretai transporto priemonės sugadinamos nepataisomai, o žalos gali siekti 30–60 tūkst. eurų.

Dalis vairuotojų klaidingai mano, kad draudimas visais atvejais padengia jų sukeltą žalą. Iš tiesų pavojingas vairavimas kaltininkui gali turėti reikšmingų finansinių padarinių.

„Jei nustatomas chuliganiškas vairavimas, draudimo bendrovė atlygina žalą nukentėjusiajam, tačiau vėliau regreso tvarka gali išsireikalauti išmokėtą sumą iš kaltininko“, – primena ekspertas.

Abejonės: jaunų vairuotojų parengimo lygis specialistams kelia pagristų klausimų. / I. Gelūno / BNS nuotr.

Pasijunta ereliais

Ekovairavimo instruktorius A. Pakėnas įsitikinęs, kad greičio viršijimą dažnai lemia ne tik skubėjimas, bet ir žmogaus noras patirti emociją, pajusti galią ar išbandyti automobilio galimybes.

„Pats žmogus negali nei labai greitai bėgti, nei aukštai šokti, todėl, atsisėdus prie automobilio vairo ir nuspaudus greičio pedalą, atsiranda jausmas – esu greitas, esu galingas“, – ironizavo jis.

Pašnekovo teigimu, problemų kyla tuomet, kai vairuotojai nesupranta ribos tarp pramogos ir atsakomybės.

„Jeigu žmogus nori pajusti lenktynių emociją, tam skirtas automobilių sportas, trasos, specialios varžybos. Juk ir žmogus, mėgstantis šaudyti, eina į šaudyklą, o ne vaikšto gatvėmis su ginklu rankose. Kažkodėl vairuotojai mano, kad keliuose galima išbandyti tai, kas skirta tik tam specialiai pritaikytoms trasoms“, – svarstė A. Pakėnas.

Nejaučia atsakomybės

Specialisto žodžiais, vairavimo mokyklose lankytojai įgyja įgūdžius važiuoti leistinu greičiu, tačiau niekas nemoko ir netikrina, ar būsimi vairuotojai geba saugiai valdyti automobilį skriedami 160 ar 200 km/val. greičiu.

Gatvėje viršijant greitį kelis kartus, vairuotojų reakcija, patirtis ir gebėjimai savaime nepadidėja.

Pasak A. Pakėno, keliuose egzistuoja ne tik vairuotojo, bet ir kitų žmonių teisės ir laisvės.

„Mano laisvė – važiuoti saugiu leistinu greičiu, o mano teisė tikėtis, kad vaikas ar artimas žmogus galės saugiai pereiti gatvę, yra ne mažiau svarbi. Laisvė negali reikšti teisės kelti pavojų kitiems“, – akcentavo vairavimo instruktorius.

Supranta savaip

Pašnekovo nuomone, jeigu iš tikrųjų norime pokyčių, turime kalbėti ne tik apie norą būti saugūs kelyje, bet ir apie konkrečius veiksmus ir atsakomybę.

„Negalime tikėtis, kad viena priemonė išspręs visas problemas. Vienam vairuotojui, viršijus greitį, pakaks baudos – jis supras, kad padarė klaidą ir daugiau jos nekartos. Kitam bauda nesukels jokio poveikio. Jis pamanys: „Sumokėsiu ir taip pat važiuosiu toliau.“ Dar kitam reikės griežtesnių priemonių, pvz., teisės vairuoti apribojimo, kad suvoktų savo elgesio padarinius. Tad būtinas kompleksinis požiūris: švietimas, kontrolė ir neišvengiama atsakomybė. Tik tada galime tikėtis realių pokyčių keliuose“, – įsitikinęs A. Pakėnas.

Ekspertas pabrėžė, kad pokyčiai negali prasidėti tik po skaudžių nelaimių. Saugus eismas turi būti kuriamas nuosekliai – būtina turėti aiškų planą, kaip ugdyti atsakomybę, užtikrinti kontrolę ir formuoti visuomenės požiūrį, kad pavojingas elgesys keliuose – nenormalu.