Įprasti incidentai
„Radus apgadintą automobilį, kai kaltininko vietoje nėra, vairuotojui dažnai tenka gaišti laiką aiškinantis aplinkybes, svarstyti, ar pavyks nustatyti žalą padariusį asmenį, ir pasirūpinti automobilio remontu. Mūsų duomenys rodo, kad beveik 50 proc. tokių atvejų nutinka namų kieme, aikštelėje prie daugiabučio arba prie prekybos centro, tad tai nėra reti ar išskirtiniai incidentai“, – sakė „Swedbank“ draudimo bendrovės Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento vadovas Laimonas Garbenčius.
Tyrimo duomenimis, 30 proc. vairuotojų nurodė apgadintą savo automobilį radę vieną kartą, ketvirtadalis su tokia situacija susidūrė du kartus, dar 15 proc. – nuo trijų iki penkių kartų, o 3 proc. vairuotojų teigia taip nukentėję net šešis ar daugiau kartų.
„Swedbank“ draudimo bendrovės duomenimis, 2025 m. buvo registruota per 440 su stovinčių automobilių apgadinimais susijusių žalų. Įprastai tokiais atvejais įbrėžiamas automobilio kėbulas, įlenkiamas sparnas ar pažeidžiamas bamperis. Vidutinė tokios žalos suma pernai siekė 1 357 eurus, o didžiausia išmoka sudarė 10 950 eurų.
Remontas – ne už dyką
„Automobiliai stovėjimo vietose dažnai apgadinami per kasdienes, iš pirmo žvilgsnio menkas situacijas: neatsargiai atidarant dureles, manevruojant ankštoje aikštelėje, kliudžius veidrodėlį, sparną ar bamperį. 63 proc. atvejų tokios žalos siekia iki 1 tūkst. eurų.
Tačiau vairuotojui padariniai ne visada būna tokie smulkūs, kaip pats pažeidimas atrodo iš pradžių. Remonto kaina priklauso nuo to, ar pažeista tik paviršinė danga, ar įlenkta detalė, ar nukentėjo žibintas, veidrodėlis, parkavimo jutikliai, kiti automobilio elementai. Todėl net ir nedidelį apgadinimą svarbu įvertinti ne spėjant iš akies, o tinkamai užfiksavus pažeidimą ir, jei reikia, pasikonsultavus su specialistais“, – teigė L. Garbenčius.
Pasak jo, tokių situacijų tikimybė išauga ten, kur automobiliai statomi arti vienas kito ir vyksta intensyvus judėjimas: daugiabučių kiemuose, prekybos centrų ar biurų aikštelėse, siauresnėse gatvėse, požeminėse stovėjimo aikštelėse.
Net ir nedidelį apgadinimą svarbu įvertinti ne spėjant iš akies.
Vaizdo įrašai? Liudininkai?
L. Garbenčiaus teigimu, vasarą dar labiau išauga tikimybė, kad automobilis gali būti apgadintas, nes eisme pradeda dalyvauti ir dviratininkai bei paspirtukų vairuotojai.
Pastarieji kartais bando pravažiuoti tarp dviejų automobilių ar kitaip užkliudo stovinčias transporto priemones.
Pernai „Swedbank“ užfiksavo atvejį, kai po kelių valandų prie automobilio sugrįžusi vairuotoja pastebėjo pažeidimus, pagal kurių pobūdį spręsta, kad automobilis galėjo būti kliudytas paspirtuku arba kurjerio vežimėliu. Išmoka už žalą – 820 eurų.
Anot eksperto, radus apgadintą automobilį ir nežinant, kas tai padarė, pirmiausia reikėtų neskubėti išvykti ir kreiptis į policiją dėl įvykio registravimo. Užregistravus įvykį, vėliau paprasčiau aiškintis aplinkybes, o jei teritorijoje yra vaizdo kamerų ar atsiranda liudininkų, gali pavykti nustatyti ir žalą padariusį asmenį.
„Jeigu automobilis apdraustas kasko draudimu, apie apgadinimą reikėtų pranešti ir draudikui sutartyje numatyta tvarka. Kol įvykio aplinkybės ir pažeidimai neužfiksuoti, nereikėtų pradėti remonto darbų, nes vėliau gali būti sunku įvertinti žalos mastą. Jeigu automobilis kasko draudimu neapdraustas, o kaltininko nustatyti nepavyksta, tuomet remonto išlaidos, deja, lieka pačiam automobilio savininkui“, – vardijo L. Garbenčius.
Atsargumo faktorius
Pasak draudimo specialisto, visiškai išvengti tokių situacijų neįmanoma, tačiau dalį rizikų galima sumažinti renkantis, kur palikti automobilį.
Kai yra galimybė, saugiau rinktis erdvesnę, geriau apšviestą vietą, vengti itin siaurų tarpų tarp automobilių ir nestatyti transporto priemonės ten, kur kitiems eismo dalyviams gali būti sunku praeiti, pravažiuoti ar manevruoti.
Didesnė rizika gali kilti prie siaurų pravažiavimų, intensyviai naudojamų įvažiavimų ir išvažiavimų, prekių iškrovimo vietų, paspirtukų ar dviračių judėjimo takų.
Naujausi komentarai