Kai Vilniuje neįperki buto, pradedi pirkti ne butą.
„Žiauriai brangu, labai brangu. Nežinau, ar šiaip galėčiau įsigyti butą, tai modulinis namelis buvo geriausia išeitis“, – sakė moteris.
Kad pigiau bus pasistatyti pačiam, galvoja ne vienas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Planuoju statytis savo. Beveik du kartus pigiau gaunasi pačiam pasistatyti nei pirkti būstą Vilniuje, nes kainos didžiulės“, – pasakojo vyras.
Tokios šiandienos Vilniaus realijos. Per metus sostinėje būstas brango dar 12 procentų.
„Net nebesinori žiūrėti, nes supranti, kad nebepasivysi. Kainos auga greičiau, negu gauni atlyginimą“, – kalbėjo praeivė.
Jaunimas pripažįsta: pageidavimų lieka vis mažiau. Žiūrima tik į tai, ką leidžia piniginė, net jei gyvenimas sostinėje bus ne bute.
„Man nelabai skirtumas, kokia paskirtis – gyvenamoji ar administracinė. Svarbu būstas, man atrodo, čia svarbiausia“, – teigė vaikinas.
Ne išimtis ir naujas projektas Naujamiestyje. Reklamoje vystytojas pristato modernius butus, tačiau statybvietėje parašyta: pastatas – viešbučių paskirties.
„Iš viso yra 250 turtinių vienetų, 120 – gyvenamosios paskirties, o likusieji – viešbučių paskirties turtiniai vienetai“, – aiškino „Citus“ vadovas Šarūnas Tarutis.
Į konkretų atvejį sureagavo Vilniaus meras Valdas Benkunskas. Pasak jo, statyti viešbučius gyvenimui nedraudžiama.
„Statybas reglamentuojantys dokumentai leidžia statyti ne tik butus, leidžia statyti viešbučius, „co-living“ patalpas“, – sakė V. Benkunskas.
Tačiau problema kita – ar pirkėjas supranta, ką iš tiesų perka.
„Vystytojai, statybininkai turi būti sąžiningi ir aiškiai paskelbti, kokios paskirties būstus jie stato ir siūlo įsigyti“, – pabrėžė V. Benkunskas.
Šį kvartalą stato etapais, ne viską parduoda iš karto. Todėl apie viešbučių paskirtį vystytojas kol kas nekalba.
„Šiandien nepardavinėjame vėlesnių etapų, kuriuose bus viešbutis, todėl internetiniame puslapyje ar viešojoje erdvėje matote būstus, nes būtent gyvenamosios paskirties būstus šiuo metu ir parduodame“, – aiškino Š. Tarutis.
Pirkėjai panašių pavyzdžių gali rasti ne vieną, jei nesidomi, ką perka.
„Raktiniai žodžiai, kada būstas yra ne gyvenamosios paskirties: apartamentai, būstas, kūrybinės dirbtuvės, loftai. Rinkoje jų, labai grubiai skaičiuojant, būtų iki 10 procentų“, – vardijo „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Prieš dešimtmetį dėl tokios viešbučių praktikos tuometis Vilniaus meras Remigijus Šimašius net kreipėsi į prokurorus. Jis sakė: „Mieste klesti apgaulingų statybų verslas, kurį būtina stabdyti.“ Tačiau dabartinis meras mano, kad savaime tokia praktika nėra bloga.
„Paprastai toks būstas pigesnis ir čia yra santykis tarp pirkėjo ir pardavėjo. Savaime gal tai nėra blogai“, – svarstė V. Benkunskas.
Tačiau buvęs aplinkos ministras į statytojų triukus žiūri rimčiau.
„Žmonės, kurie perka tokį butą, turi žinoti, kad perka komercines patalpas“, – įspėjo buvęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Anot S. Gentvilo, įsigijus poilsio būstą skirtumas – ne vien popieriuje.
„Jiems nėra pakankamai parkavimo vietų, žaliųjų erdvių, jiems netaikomi kiti garso, higienos standartai“, – vardijo S. Gentvilas.
Naujakuriams gresia ir nekilnojamojo turto mokestis, nebent miestas taiko lengvatą. Tačiau parkavimo lengvata gali nepriklausyti, ypač jei būstas priklauso kažkam kitam.
„Žmonės negalės tokiame būste užsiregistruoti gyvenamosios vietos, negalės gauti parkavimo lengvatos ten, kur parkavimas mokamas, ir panašiai“, – aiškino V. Benkunskas.
Nežinia ir kaip seksis tokį būstą įsigyti. Ne visi bankai skolina tiek, kiek skolintų butui. Be to, laikui bėgant tokį būstą gali būti sunkiau parduoti.
„Dažniau susiduriama su problema antrinėje rinkoje, kuomet įsigijai iš vystytojo, gavai gerą finansavimą, o kai nori parduoti, gali būti sudėtingiau“, – teigė T. S. Kvainickas.
Vystytojas tikina, kad jo pirkėjai neliks nuskriausti. Poilsio būsto savininkas gaus tą patį, ką ir buto.
„Atėjęs į viešbutį paprastas žmogus nesugebėtų atskirti, kadangi jis atitinka tuos pačius standartus“, – tikino Š. Tarutis.
Be to, finansiškai žmonės esą išloš, nes viešbučių paskirties patalpos pigesnės.
„Kaina gal ir mažesnė, bet vis tiek didžiausia problema – pradinis įnašas. Tu ne tik paskolą moki, bet turi ir pradinį įnašą susirinkti“, – kalbėjo mergina.
Buvęs ministras sako, kad valdžia tokių projektų nesukontroliuos. Ką ji gali padaryti – didinti pasiūlą ir būsto įperkamumą.
„Vilniuje masiškai yra perteklinės biurų erdvės ir trūksta gyvenamosios erdvės, tai valstybei, politikams reikia pasistengti, kad būtų transformavimas“, – kalbėjo S. Gentvilas.
Dabar sostinėje kvadratinio metro kaina viršija 3000 eurų. Tačiau tai tik vidutinė tiek naujos, tiek senos statybos būsto kaina.
Naujausi komentarai