– Gal visų pirma žiūrovams papasakokite, kodėl žmonės gali kviesti antstolį, kai nėra nei teismo, nei jokių skolų? Kokias dar, jeigu taip galima pavadinti, paslaugas teikiate?
– Iš tikrųjų, jeigu pasižiūrėtume į mūsų statistiką, tik vienas iš keturių Lietuvos gyventojų antstolį sieja ir su kitomis paslaugomis. Tai, viena vertus, yra gana liūdna, nes antstolis gali pasiūlyti nemažai paslaugų, kurios žmogui gali būti reikalingos įvairiose kasdienėse situacijose, kai kyla ginčas su kaimynais, verslo partneriais ar kitais žmonėmis.
– Pateikite pavyzdžių. Kaip suprasti, kokių ginčų galėtume išvengti?
– Iš tikrųjų tai yra paslauga, dėl kurios žmonės gana dažnai kreipiasi į antstolius. Kasmet sulaukiame daugiau nei 3000 prašymų, taigi per dieną būna daugiau nei 10 atvejų, kai antstolis fiksuoja faktines aplinkybes. Tai yra tam tikros situacijos užfiksavimas konkrečiu metu.
Aš šią paslaugą dažnai vadinu ne fakto konstatavimu, o savotišku draudimu nuo galimų ateities ginčų. Jeigu žmogus mano, kad ateityje jam gali kilti problemų su kaimynu, verslo partneriu ar kitu asmeniu, jis gali kreiptis ir užfiksuoti esamą situaciją, kuri vėliau gali pasikeisti arba išnykti. Fakto konstatavimas ir yra tam tikrų aplinkybių užfiksavimas čia ir dabar.
– Kuo antstolis gali padėti žmogui, kuris, pavyzdžiui, šiandien pasirašo nuomos sutartį ir gauna raktus?
– Iš tikrųjų, kai nuomojamės butą, dažnai nepagalvojame, kad pasibaigus sutarčiai gali kilti ginčų dėl grąžinamo būsto būklės. Jeigu pasirašome sutartį ar, blogiausiu atveju, netgi tik žodžiu susitariame dėl nuomos, ateityje gali kilti ginčas: kažką sulaužei, baldai buvo ne tokie, grindyse ar sienose nebuvo įbrėžimų, o dabar jie atsirado.
Todėl faktinių aplinkybių konstatavimas pasitarnauja abiem pusėms – tiek tai, kuri būstą išnuomoja, tiek tai, kuri jį nuomojasi. Antstoliui perdavimo metu užfiksavus buto būklę, vėliau galima išvengti ginčų dėl to, ar konkretus pažeidimas jau buvo, ar atsirado vėliau.
– Bet pasirašius nuomos sutartį juk galima patiems padaryti nuotraukas, nufotografuoti jau esančius pažeidimus bute. Kuo mano pačios padarytos nuotraukos skiriasi nuo antstolio užfiksuotos situacijos?
– Čia turbūt reikėtų atskirti, ar nuotraukas darote jūs pati, ar abi sutarties šalys kartu. Jeigu abi šalys, pasirašydamos sutartį, kartu padaro nuotraukas ir jas patvirtina, turbūt ginčo nekils.
Pagrindinė problema atsiranda tada, kai viena iš ginčo šalių pradeda kvestionuoti nuotraukų padarymo laiką ar vietą. Tokiu atveju antstolis užtikrina, kad nuotraukos buvo padarytos būtent čia, būtent tuo metu ir konkrečią valandą.
– Ir nėra pakoreguotos?
– Ir nėra pakoreguotos, be abejo. Dabartinės technologijos leidžia nuotraukas įvairiai keisti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Jeigu bėda jau nutiko – užliejo kaimynai arba meistrai blogai atliko savo darbą ir reikalauja pinigų, kada tiksliai tokiais atvejais būtų galima į jus kreiptis?
– Iš tikrųjų vėlgi turėtume bandyti įvertinti, kas mūsų gali laukti ateityje. Tarkime, mus užliejo, o kaimynas sako: „Viskas čia gerai, palauk, aš tau atlyginsiu nuostolius“, tačiau pradeda delsti. Jūs negalite gyventi netvarkingame bute ir tikriausiai norėsite jį susiremontuoti. Kaip paskui įrodyti, kad tie pažeidimai iš tiesų buvo?
Jeigu manote, kad gali kilti ginčas, visada rekomenduojame užfiksuoti esamą situaciją, kad ateityje kaimynas nepasakytų: „Pas tave viskas suremontuota. Kokias pretenzijas man šiandien reiški?“
Verslo įmonės gana plačiai žino, kad antstolį galima pasikviesti tokioms aplinkybėms užfiksuoti, tačiau tai gali daryti ir gyventojai. Elementarus pavyzdys – ginčas tarp mamos ir tėčio. Tai labai skaudu, bet tokių atvejų būna.
Viena pusė, pavyzdžiui, tėvui sako: „Tu neatvažiavai susitikti su vaiku“, o tėvas atsako: „Aš buvau atvažiavęs sutartą valandą, bet manęs niekas neįleido.“ Kaip įrodyti, kuri iš pusių meluoja arba gudrauja?
Čia vėlgi gali pasitarnauti antstolis. Jis užfiksuoja, kad trečiadienį 17 valandą konkretus asmuo tikrai buvo atvykęs, tikrai beldėsi į konkrečias duris, tačiau jam nebuvo atidaryta. Tai yra įrodymas, kurį vėliau galima naudoti sprendžiant šeiminius ginčus.
– Ar turint tokį antstolio užfiksuotą įrodymą tai gali lemti teigiamą sprendimą teisme?
– Iš tikrųjų tai yra oficialus rašytinis įrodymas, kurį nuginčyti gana sudėtinga. Skirtingai nei paties asmens darytas nuotraukas, kaip jau minėjau. Tada kyla klausimas, ar jos darytos toje vietoje ir tuo metu.
Jeigu grįžtume prie kitų procedūrų, pavyzdžiui, triukšmo matavimas gali atrodyti gana paprastas. Išsikviečiame specialistą, tačiau kyla klausimas, kaip ta procedūra buvo atlikta. Galbūt garsas buvo fiksuojamas atidarius visus langus, todėl specialistas bute išmatavo per didelį triukšmą.
Antstolis užfiksuoja visą procedūrą – kaip ji vyko, kokie matavimo prietaisai buvo naudojami, kokios aplinkybės buvo tuo metu. Tai užtikrina, kad kilus ginčui teisme pusė, turinti tokį įrodymą, turės daugiau galimybių apginti savo teises.
Naujausi komentarai