Projektui po pateikimo pritarė 61 parlamentaras, prieš buvo 21, o 25 susilaikė. Galutiniam sprendimui dėl tyrimo komisijos sudarymo Seime reikės balsuoti dar dukart.
Per pateikimą balsavo visi posėdyje dalyvavę opozicinių konservatorių ir liberalų bei iš valdančiosios daugumos neseniai pašalintos „Nemuno aušros“ atstovai, į koaliciją pakviesti Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nariai, taip pat – Mišrios Seimo narių grupės atstovai.
Prieš balsavo arba susilaikė valdantieji socialdemokratai ir „valstiečiai“.
Seimo salėje prieš balsavimą kalbėjęs konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas teigė, kad tokios tyrimo komisijos kuriamos valstybinės svarbos klausimams nagrinėti.
„Kadangi mūsų duomenų apsauga susijusi su žmogaus teisėmis, tai iš esmės yra ir valstybinės svarbos klausimas“, – aiškino politikas.
Anot L. Kasčiūno, jei tyrimo komisiją pavyktų sudaryti, joje būtų nagrinėjamas klausimas, kodėl nebuvo algoritmų ir saugiklių valstybės duomenims nuo kibernetinės atakos apsaugoti.
Per parlamentinį tyrimą taip pat būtų aiškinamasi, kodėl apie duomenų vagystę nebuvo informuota visuomenė ir kas priėmė sprendimą nukentėjusiesiems to nepranešti.
Be kita ko, būtų keliamas klausimas, kaip suvaldyti incidento žalą, pavyzdžiui, apsaugoti žvalgybos pareigūnus, karininkus, valstybės tarnautojus.
BNS skelbė, kad Seimas praėjusią savaitę buvo atmetęs opozicijos siūlymą burti minėtą komisiją, tąkart ją palaikė 49 parlamentarai, prieš buvo 12, o 44 susilaikė.
Anot L. Kasčiūno, siūlymas burti komisiją buvo tobulinamas – išklausytas konservatorių frakcijoje apsilankęs vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, atsižvelgta į Seimo Teisės departamento pastabas.
„Galbūt šiek tiek buvome įkėlę koją į ikiteisminį tyrimą. Abejotinus teiginius išbraukėme ir iš esmės į tas pastabas atsižvelgta“, – nurodė jis.
„Kadangi girdėjome įvairius pasiūlymus, kad reikia tirti ir ankstesnį laikotarpį, papildėme klausimus, į kuriuos reikia atsakyti tokiu klausimu – kaip buvo užtikrinamas valstybės registrų duomenų saugumas ir prieigos prie valstybės registrų kontrolė 2020–2026 metais. Ar taikytos saugumo priemonės buvo pakankamos siekiant užkardyti didelio masto kibernetines atakas, bandymus neteisėtai perimti valstybės registrų duomenis?“ – sakė L. Kasčiūnas.
Generalinė prokuratūra gegužę pranešė tirianti galimus neteisėtus prisijungimus ir daugiau nei 600 tūkst. Nekilnojamojo turto registro įrašų, įskaitant žmonių asmens kodus, pasisavinimą iš Registrų centro.
Teisėsaugos teigimu, prisijungimai vykdyti per iš užsienio pasisavintas Migracijos departamento darbuotojų paskyras.
Pirmieji neteisėti prisijungimai ir duomenų nutekinimas siekia dar šių metų pradžią, RC apie tai tapo žinoma balandžio pradžioje, visuomenei apie incidentą pranešta gegužės pabaigoje.
Socdemų vedlys sieks perkalbėti partnerius
Naujiesiems koalicijos partneriams demokratams pateikimo stadijoje palaikius parlamentinį tyrimą dėl iš Registrų centro pasisavintų duomenų, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Mindaugas Sinkevičius sieks įtikinti kolegas į šį klausimą žiūrėti kitaip.
Tuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ laikinasis pirmininkas Virginijus Sinkevičius sako, kad tyrimo tikslas yra ne „raganų medžioklė“, o atsakymų rezonansinėje istorijoje paieška.
„Aš kol kas nedalyvauju Seimo darbe, negirdėjau dar iš mūsų seniūnės nusiskundimų, matyt, bus proga aptarti. Suprantu, kad balsavimas negalutinis, dar pateikimo stadija, gal pakeliui bus proga įtikinti kolegas, kad gal reikėtų kažkaip kitaip į tą klausimą žiūrėti“, – po koalicinės sutarties pasirašymo ketvirtadienį sakė LSDP lyderis.
„Neprimesiu kolegoms, ką jiems reikia daryti, po šios dienos (koalicinės sutarties – BNS) pasirašymo mus sieja bendrystė, sutarimas ir bendrų sprendimų paieška. Niekas nėra viršesnis, (...) nepaisant frakcijų dydžio, gauto iš tautos mandato, mes lygiaverčiais vieni kitus laikom ir sutarsim, gal yra argumentų, kodėl reikia elgtis kitaip, gal reikia elgtis laisvai, pasikalbėsime, ne šios dienos ir ne šio formato dalykas“, – kalbėjo jis.
V. Sinkevičius akcentavo atsakomybę prieš gyventojus iš Registrų centro pasisavintų duomenų istorijoje.
„Tas tyrimas, kodėl jis yra reikalingas, tai nėra kažkokia raganų medžioklė konkrečiai prieš kažką, bet mes puikiai suprantame atsakomybę prieš šalies gyventojus dėl tų duomenų, kurie nutekėjo, buvo prarasti ir gyvena savo gyvenimą. Mums reikia žinoti, kodėl tas įvyko, kur buvo padarytos ir kokios klaidos, kad jų nekartotume“, – kalbėjo demokratų vedlys.
„Valstybė turi įvairiausių duomenų, kurie yra dar jautresni, nei tie, kurie yra Registrų centre“, – pridūrė jis.
Pasak V. Sinkevičiaus, prezidentas Gitanas Nausėda savo metiniame pranešime pažymėjo, kad šioje istorijoje reikalingi atsakymai.
„Tai nereiškia, kad ant kažko suversti kaltę, o labiau apie tai, kad žinotume, kokios investicijos reikalingos, kokie veiksmai reikalingi, kad užtikrintume, kad ta situacija nepasikartotų“, – teigė politikas.
Demokratų lyderis sako, kad duomenų vagystės yra hibridinės atakos, o kibernetinis saugumas yra naujosios koalicijos prioritetas.
„Tikiu, kad rasime sutarimą, kaip tuos klausimus atsakyti, kad išmoktume pamokas ir jų nebekartotume“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Naujausi komentarai