Savitarnos kasos daugeliui tapo įprasta apsipirkimo dalimi – nuskenuojate prekę, susimokate ir keliaujate namo. Jų populiarumą patvirtina ir parduotuvės.
„Šiais metais iš viso apie 63 proc. visų atsiskaitymų atliekami būtent savitarnos kasose. Tuo tarpu praėjusiais metais šis rodiklis siekė 58 proc.“, – sakė „Maximos“ ryšių su žiniasklaida vadovė Ernesta Vareikytė.
Gyventojai sako, kad tai jiems sutaupo laiko, o nesklandumų beveik nebūna.
„Todėl, kad patogiau, savarankiškai apsiperku“, – sakė vyras.
„Prieš tai pasižiūri ir tada nekyla nesklandumų. Bet gali pasitaikyti, jei nepažiūrėsi, nežinosi, koks obuolys. Tada pasiklausi pardavėjo – jie visada būna prie kasų“, – pasakojo pirkėjas.
„Anksčiau būdavo, dabar pripratau. Jeigu reikia pagalbos, pasikviečiu“, – teigė moteris.
Tačiau toks apsipirkimas atveria kelią vagystėms ir sukčiavimui. Per šešerius metus fiksuotas itin didelis smulkių vagysčių augimas, o absoliuti jų dauguma įvyksta prekybos centruose.
„Vagystės, kurios mums kelia didžiausius nuostolius, yra organizuotos ir sisteminės. Pastebime, kad tam tikra žmonių grupė jas vykdo nuolat ir dažniausiai tai būna pilno krepšelio vagystės“, – aiškino „Lidl“ komunikacijos vadovė Ovidija Ferencienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Praėjusiais metais iš viso fiksavome apie 18 tūkst. vagysčių ir sukčiavimo atvejų parduotuvėse“, – nurodė E. Vareikytė.
Skaičiuojama, kad įdiegus savitarnos kasas parduotuvių nuostoliai didėja.
Įprastas scenarijus – savitarnos kasose prekės nuskenuojamos netinkamai. Pavyzdžiui, perkami riešutai, o pažymima, kad tai svogūnai. Arba prekės iš viso nenuskenuojamos ir bandoma jas išsinešti nesusimokėjus.
Būna tokių atvejų, kai žmonės pasirenka brangesnę prekę, tačiau įmuša pigesnę. Šiuo atveju turime geltonąjį kivį, vietoje kurio pasirinkome žaliąjį kivį, kuris yra pigesnis. Matome, kad užsidegė geltona švieselė, reiškianti, jog parduotuvės darbuotojas turi atkreipti dėmesį į šią kasą, nes kažką nuskenavome netinkamai.
Taip veikia naujoji sistema. Kamera pastebi, kad pasirinkta prekė neatitinka skenuojamo produkto.
„Kamera visa tai mato, be to, yra specialiai apmokyta sistema. Ji apmokyta atpažinti, kaip atrodo bulvės, svogūnai ir kitos sveriamos prekės. Jeigu sistemos matomas vaizdas realiuoju laiku neatitinka pasirinktos prekės, ji įspėja konsultantą arba apsaugos darbuotoją, kad yra didelis neatitikimas, pavyzdžiui, kad tai nėra bulvės“, – paaiškino „Neto Baltic“ produktų vadovas Rytis Švaikauskas.
Saugumo priemones parduotuvėms tiekianti įmonė sako, kad savitarnos kasos tobulėja – jose jau įdiegtos ir svarstyklės, galinčios apsaugoti nuo sukčiavimo.
Šiuo metu už smulkias vagystes, kai pavogto turto vertė neviršija 150 eurų, gresia bauda nuo 90 iki 400 eurų.
Teisingumo ministerija siūlo griežtinti bausmes.
„Draudimas patekti į parduotuvę būtų taikomas pakartotinai, dar ne sistemingai, bet pakartotinai turtą grobiantiems asmenims, kurie gal ir neturi tikslo iš to pragyventi, bet kartais rodo tokius požymius“, – sakė teisingumo viceministras Martynas Dobrovolskis.
Tai reikštų, kad jeigu žmogus du kartus padarė nusikaltimą, trečią kartą į parduotuvę bent kelis mėnesius neįeitų. Perdavus jo atvaizdą, apsaugos darbuotojai jau žinotų, ko dairytis.
„Apsaugos darbuotojai, jį identifikavę, gali paprašyti išeiti, tiesiog nedalyvauti, o ne laukti, kol jis vėl pagrobs turtą, kad būtų galima kažkaip reaguoti ar kažką daryti“, – aiškino M. Dobrovolskis.
Smulkios vagystės šiuo metu laikomos administraciniu nusižengimu, tačiau siekiama, kad jos būtų priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Tuomet žmogus galėtų būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Tikimasi, kad Seimas naujas pertvarkas priims dar šį rudenį.
Nors prekybos tinklai savitarnos kasose patiria nuostolių, jie vis tiek investuoja į jų plėtrą. Pasak prekybininkų, tai patogu pirkėjams, be to, tokiose parduotuvėse reikia mažiau darbuotojų.
(be temos)
(be temos)