Prieš ketverius metus aukščiausi šalies vadovai kartu su Italijos rangovais iškilmingai įkasė statybų pradžią žyminčią kapsulę. Tuomet buvo paskelbta, kad Jonavos rajone iškils ilgiausias Baltijos šalyse geležinkelio tiltas per Nerį. Tačiau šiandien sutartis su rangovu jau nutraukta, o statybvietėje – tik užverti vartai.
Šio tilto statybas skandalai lydėjo nuo pat pradžių. Iš pradžių rangos konkursą laimėjo Ispanijos statybų koncernas, tačiau paaiškėjo, kad vienos jo grupės įmonės akcijų turi Kinijos verslininkai. Dėl to Vyriausybė bendrovę pripažino keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui ir pašalino iš konkurso. Darbus perėmė antrąją vietą užėmę italai, kurių veikloje taip pat buvo įžvelgtas Rusijos pėdsakas. Vis dėlto projektas ir jų rankose neįsibėgėjo – po kurio laiko statybos sustojo.
„Padaryti beveik visi požeminiai darbai. Vertinant progresą, projektas įgyvendintas maždaug 50 proc., tačiau vėlavimas buvo ženklus. Iš planų, kuriuos gavome, nematėme, kad tiltas būtų užbaigtas sutartu laiku“, – teigė „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Statybvietė ištuštėjo – nei darbininkų, nei technikos. Filmavimo metu vienintelis matomas darbuotojas užrakino objekto vartus.
Vietoje sutikti įmonių atstovai prasitarė, kad italų finansiniai sunkumai buvo vieša paslaptis. Esą konkursą bendrovė galėjo laimėti jau turėdama milijoninių skolų kituose projektuose. Nutraukus statybas, Lietuvos teismai italų subrangovams jau priteisė daugiau nei milijoną eurų neapmokėtų skolų. Pati bendrovė situacijos nekomentuoja, o statybvietėje esantis laikinas biuras – užrakintas.
Būsimas premjeras ir dabartinis Jonavos meras pripažįsta, kad optimizmo nedaug.
„Nuo gruodžio darbai nevyksta. Vyksta darbų imitacija – klojiniai išardomi, kažkas objekte daroma, bet realūs darbai nevyksta. Man atrodo, kad visi šią problemą žino, tačiau nenori jos spręsti, nes ji nėra lengva“, – pridūrė Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.
Statybų pradžioje tuometis susisiekimo ministras Marius Skuodis žadėjo, kad tiltas bus baigtas dar šiemet.
„Vyriausybės planas buvo iki 2024 metų nutiesti europinio standarto „Rail Baltica“ vėžę iki Panevėžio. O iki 2026 metų pabaigos turėjome geležinkeliu susijungti su Latvija“, – anksčiau teigė M. Skuodis.
Kol tiltas nebus pastatytas, europinės vėžės plėtra Latvijos kryptimi strigs. Kada darbai atsinaujins, kol kas neaišku, nes teks skelbti naują konkursą.
„Per septynis–aštuonis mėnesius pasiruošime naujam pirkimui, dar per maždaug septynis mėnesius pasirašysime sutartį su nauju rangovu, kuris po metų galėtų užbaigti tiltą“, – teigė V. Žalimas.
Dabartinis susisiekimo ministras išlieka optimistiškas ir tiki, kad visa „Rail Baltica“ Lietuvos atkarpa bus užbaigta iki 2030 metų.
„Dėl Jonavos tilto vėlavimo nebus, nes veikiame proaktyviai – iš anksto keičiame rangovą, matydami, kad jis neįvykdys nei darbų, nei sutartinių įsipareigojimų“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Tačiau, panašu, tuo tiki ne visi. Anot Jonavos mero, šio tilto statybos nuo pat pradžių kėlė abejonių.
„Buvo pasakojama, kad 2026 metais traukiniai jau kirs Nerį. Aš į tokius terminus žiūrėjau skeptiškai ir sakiau, kad jei jie neišsipildys, tie, kurie tai žadėjo, bent valtele perkels žmones iš vieno kranto į kitą“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
Geležinkelio atstovai konkrečių datų jau nebeįvardija.
„Pagyvensime – pamatysime“, – sakė V. Žalimas.
Pasak M. Sinkevičiaus, visas „Rail Baltica“ projektas Baltijos šalyse šiuo metu pakibęs ant plauko.
„Estai svarsto, ar apskritai tęsti projektą. Latviai taip pat susiduria su problemomis. Matome, kad sunkumų yra ir Lietuvoje, ir Latvijoje, o estai gyvena nežinioje“, – teigė M. Sinkevičius.
Projekto pradžioje sutarties vertė siekė daugiau nei 77 mln. eurų, tačiau po indeksavimo išaugo iki beveik 97 mln. eurų. Sustabdžius darbus, „Rail Baltica“ tilto statyboms Jonavos ruože vėl teks ieškoti papildomo finansavimo.
(be temos)