Jį inicijuoja opozicija. Birželio pradžioje Seimas tokią iniciatyvą atmetė.
Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas yra sakęs, kad tyrimo komisija nagrinėtų klausimą, kodėl nebuvo algoritmų ir saugiklių valstybės duomenims nuo kibernetinės atakos apsaugoti.
Per parlamentinį tyrimą taip pat būtų aiškinamasi, kodėl apie duomenų vagystę neinformuota visuomenė ir kas priėmė sprendimą nukentėjusiesiems to nepranešti.
Be kita ko, būtų keliamas klausimas, kaip suvaldyti incidento žalą, pavyzdžiui, apsaugoti žvalgybos pareigūnus, karininkus, valstybės tarnautojus.
Projektui po pateikimo Seimas pritarė praėjusią savaitę. Jį tuomet palaikė opozicinių konservatorių ir liberalų bei iš valdančiosios daugumos neseniai pašalintos „Nemuno aušros“ atstovai, į koaliciją pakviesti Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nariai, taip pat – Mišrios Seimo narių grupės atstovai.
Prieš balsavo arba susilaikė valdantieji socialdemokratai ir „valstiečiai“.
Galutiniam sprendimui dėl tyrimo komisijos sudarymo Seime reikės balsuoti dar dukart.
Generalinė prokuratūra gegužę pranešė tirianti galimus neteisėtus prisijungimus ir daugiau nei 600 tūkst. Nekilnojamojo turto registro įrašų, įskaitant žmonių asmens kodus, pasisavinimą iš RC.
Teisėsaugos teigimu, prisijungimai vykdyti per iš užsienio pasisavintas Migracijos departamento darbuotojų paskyras.
Pirmieji neteisėti prisijungimai ir duomenų nutekinimas siekia dar šių metų pradžią, RC apie tai tapo žinoma balandžio pradžioje, visuomenei apie incidentą pranešta gegužės pabaigoje.
Naujausi komentarai