Kasmet Lietuvos oro uostuose „airBaltic“ aptarnauja apie milijoną keleivių. Vis dėlto pastaruoju metu kelionių organizatoriai sulaukia užklausų, ar bendrovė ir toliau vykdys skrydžius.
„Klausimų yra, nes keliautojai domisi ir nenumoja ranka į jų išleistus pinigus“, – teigė Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Milda Plepytė-Rainienė.
Nacionalinis Latvijos vežėjas susiduria su rimtais finansiniais sunkumais. Vien per šių metų pradžią „airBaltic“ patyrė 70 mln. eurų nuostolį.
„Aviacijos verslas yra sudėtingas ir brangus. Brangiai kainuoja tiek orlaiviai, tiek kuras, tiek įgulų išlaikymas. Prisideda geopolitiniai iššūkiai, visas kompleksas ir dar skolos“, – aiškino „Vilnius Tech“ A. Gustaičio aviacijos instituto lektorius Marius Gelžinis.
Pernai „airBaltic“ pasiskolino 380 mln. eurų, išleisdama obligacijas. Mainais bendrovė pažadėjo mokėti itin dideles palūkanas. Dabar atėjo metas vykdyti finansinius įsipareigojimus, tačiau įmonė delsia ir prašo atidėti mokėjimus. Ji taip pat neskuba grąžinti paskolos Latvijos Vyriausybei.
„Rugpjūčio mėnesį bendrovei reikėtų rasti 50 mln. eurų, norint įvykdyti įsipareigojimus“, – kalbėjo aviacijos ekspertas Karolis Matulaitis.
Tai reiškia, kad laiko liko nedaug – bendrovė turi vos kelias savaites. Buvęs Lietuvos oro uostų vadovas Aurimas Stikliūnas mano, kad yra didelė rizika, jog „airBaltic“ tokios finansinės naštos nepakels.
„Tikėtina, kad strateginio investuotojo paieškos gali labai užsitęsti ir oro bendrovės išgyvenimo klausimas pakibs ant plauko“, – perspėjo jis.
Blogiausiu atveju Latvijos vežėjas gali mažinti skrydžių skaičių ar net pasitraukti iš kai kurių rinkų, tarp jų – ir Lietuvos.
„Manau, kad mažais žingsniais „airBaltic“ gali trauktis. Gali uždaryti skrydžius, kurie vykdomi du ar tris kartus per savaitę arba nėra užpildyti bei skrydžius perkelti į Rygą“, – prognozavo M. Gelžinis.
Tiesa, Lietuvos oro uostai ramino, kad kol kas bendrovė skrydžius vykdo įprastai. Apie galimą pasitraukimą iš Lietuvos negirdėję ir kelionių organizatoriai.
„Tokių indikacijų neturime, o pats oro vežėjas nepraneša, kad staiga išeis iš Lietuvos“, – tvirtino M. Plepytė-Rainienė.
Vis dėlto neatmetama, kad „airBaltic“ tokiam sprendimui gali ruoštis.
„Vasarą bankrotas nėra tikėtinas scenarijus, nes paprastai vasarą finansiniai srautai būna geresni nei žiemą. Dažniausiai nesklandumų kyla žiemos metu“, – aiškino K. Matulaitis.
Anksčiau nepanikuoti ragino ir susisiekimo ministras Juras Taminskas. Pasak jo, yra planas B ir kitų bendrovių, kurios galėtų užimti „airBaltic“ vietą.
„Tai galėtų būti „Finnair“, „Lufthansa“ ir panašiai“, – vardijo M. Gelžinis.
Tiesa, vežėjai naujų maršrutų neatidaro per vieną naktį. Šiuo metu „airBaltic“ iš Vilniaus ir Palangos skraidina maždaug 20 maršrutų. Be to, į kai kuriuos miestus tiesioginius skrydžius iš Lietuvos siūlo tik ši bendrovė.
„Paryžius, Amsterdamas, Ženeva, Vokietija – tai verslui svarbios kryptys, o šiuo metu kitos bendrovės skrydžių į jas nevykdo“, – pabrėžė A. Stikliūnas.
„Tai labai svarbus vežėjas verslui ir investuotojams. Tai nėra žemų sąnaudų bendrovė, kuri skrenda sau patogiu tvarkaraščiu į sau patogius oro uostus“, – pažymėjo K. Matulaitis.
Jei Latvijos vežėjas pasitrauktų, Lietuvos keleiviams tektų ne tik dažniau skraidyti su persėdimais, bet ir daugiau mokėti už bilietus.
„Padidėjus paklausai, oro bendrovės sureaguotų. Kuo didesnė paklausa, tuo labiau didėja skrydžių kainos“, – teigė A. Stikliūnas.
Vis dėlto, eksperto manymu, Latvijos oro bendrovę laidoti dar per anksti. Ne tik todėl, kad Latvijos Vyriausybei priklauso didžioji dalis „airBaltic“ akcijų. Bendrovė taip pat jungia Baltijos šalis su Europa ir yra svarbus Latvijos darbdavys.
„Mano manymu, bankrotas nėra tikėtinas. Bendrovė yra per daug svarbi Latvijai, nes joje dirba 3 tūkst. žmonių“, – argumentavo K. Matulaitis.
LNK.LT primena, kad finansinėje duobėje „airBaltic“ jau buvo atsidūrusi prieš maždaug 15 metų. Tiesa, tąkart bendrovę pavyko išgelbėti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai