„Protesto tikslas – parodyti, kokia yra apverstina ir prasta situacija su pavežėjais, kaip yra dabar sudėtinga, kad žmonės jau nebeišgali nei gyventi, nei uždirbti. Kenčia patys, kenčia šeimos, (...) daug žmonių tiesiog nesupranta situacijos, tokio sudėtingumo ir rimtumo“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė protesto akcijos „Paskutinės kelnės“ iniciatorius, pavežėjas Vitalis Zigmantas.
„Pavežėjai moka septynis mokesčius. Yra privalomasis sveikatos draudimas, valstybinis socialinis draudimas, gyventojų pajamų mokestis, taršos mokestis, (...) yra tas pats atvirkštinis pridėtinės vertės mokestis (PVM). (...) Dar yra paslėpti mokesčiai, tai yra akcizas. (...) Kiek gali uždirbti žmogus, kuris važinėja, jo pagrindinis darbas yra pavežėjimas?“ – klausė jis.
Anot V. Zigmanto, protestuojantys pavežėjai siekia mokesčių peržiūros, norėtų nemokėti atvirkštinio PVM, kelia klausimą, ar taršos mokestis reikalingas.
„Mes norėtume suderinti darbo sąlygas, kad ta rizika solidariai būtų ne tik ant mūsų, ją prisiimtų ir verslas (...) (dabar – BNS) jis tik kraunasi pelnus“, – aiškino protesto organizatorius.
„Deklaravau mokesčius ir pasijutau, kad nuo manęs tos kelnės paskutinės yra nuimamos“, – pridūrė jis.
Skundžiasi mažais įkainiais
Iš Indijos į Lietuvą atvykęs 25-erių Indreshas Karupakala BNS teigė, kad pavežėju dirbo penkerius metus, tačiau dabar tuo užsiima retkarčiais. Vis tik vyras nepatenkintas platformos „Bolt“ įkainiais, skundžiasi, kad dirbant su individualia veikla nėra socialinių garantijų.
„Niekada nėra garantijos, kiek uždirbate tą dieną. Taigi, jūs tiesiog kiekvieną dieną išeinate tikėdamiesi, kad šiandien uždirbsite 100 eurų, bet nepasiekiate tikslo. Jie neatsižvelgia į degalų sąnaudas, dabar benzinas kainuoja 2 eurus, o dyzelinas – 2,3 euro, o atlyginimai nepagerėjo, tai paveiks žmones, dirbančius su benzininiais ar dyzeliniais automobiliais“, – sakė protestuotojas.
Devynerius metus pavežėja dirbanti Andželika žurnalistams skundėsi, kad pavežėjimo platformos „nesiskaito“ su vairuotojais ir vylėsi, kad Seimas atkreips dėmesį į išsakomas problemas.
„Platformos konkuruoja tarpusavyje, eksperimentuoja, didina kainas, mažina, nesiskaito su vairuotoju visiškai. Jau dabar jau tikrai neįmanoma. (...) Su platformomis neįmanoma bendrauti gyvai. (...) Nėra tokio kontakto, kokio norėtųsi“, – aiškino Andželika.
Savo ruožtu 66-erių Virginija, vežiojanti daugiau nei dešimtmetį, tačiau pastaruoju metu pavežėjimo paslaugų teikimas nėra jos pagrindinis darbas, skundžiasi platformos požiūriu į vairuotojus.
„Aš noriu dialogo, aš noriu rezultato. (Manau – BNS) tik dialogo keliu galima pasiekti rezultatus, kad važiuočiau kaip ir anksčiau, važiuodavau į darbą – su džiaugsmu, skrendanti“, – žurnalistams sakė moteris.
Pusiausvyra tarp galimybių užsidirbti ir priimtinų kainų
Savo ruožtu didžiausia pavežėjimo paslaugas Lietuvoje siūlanti platforma „Bolt“ komentare BNS pažymėjo, jog su platforma bendradarbiaujančių pavežėjų ir platformos nesieja darbo santykiai, vairuotojai nėra darbuotojai.
„Bolt“ pavežėjimo paslaugos operacijų vadovo Laimono Jakščio teigimu, siekiama, kad platforma būtų patikima ir patraukli tiek vairuotojams, tiek keleiviams.
„Vertiname partnerių pavežėjų nuomonę ir nuolat ieškome būdų gerinti jų patirtį – tobuliname skatinimo mechanizmus, testuojame naujus sprendimus ir siūlome veiklos sąnaudas mažinančias partnerių nuolaidas. Kiekvienos kelionės kaina platformoje „Bolt“ apskaičiuojama atsižvelgiant į objektyvius veiksnius: kelionės trukmę ir atstumą, eismo sąlygas, taip pat keleivių paklausą ir vairuotojų pasiūlą realiuoju laiku“, – teigiama komentare.
Anot L. Jakščio, platformos tikslas – išlaikyti pusiausvyrą tarp vairuotojų galimybių užsidirbti ir keleiviams priimtinų kelionių kainų.
„Kaip platforma privalome stebėti rinkos sąlygas, esamą kelionių paklausą ir užtikrinti, kad platforma sėkmingai galėtų naudotis tiek keleiviai, tiek vairuotojai. Jei kelionių kainos tampa pernelyg aukštos, mažėja keleivių paklausa ir užsakymų skaičius, o tai gali neigiamai paveikti ir vairuotojų pajamas“, – sako jis.
„Pavežėjai paslaugas teikia individualios veiklos pagrindu ir visada gali patys spręsti, kada bei kiek laiko teikti paslaugas, ir kurią platformą rinktis“, – pabrėžia „Bolt“ pavėžėjimo paslaugos operacijų vadovas.
Lietuvoje be „Bolt“ veikia pavežėjimo platformos „Uber“, „Forus“ ir kitos.
(be temos)