Visagino laisvosios ekonominės zonos įstatymo projektą parengusi ministerija nurodo, kad daugiausia – 13,5 mln. eurų – kainuotų šilumos, 2,6 mln. eurų – buitinių nuotekų tinklų įrengimas ir tiek pat – kompensacija už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, dar 1 mln. eurų reikėtų kelių remontui.
„Įvertinus teritorijos, kurioje numatoma steigti Visagino LEZ, situaciją matoma, kad bus reikalingas dalį ploto užimančios miško paskirties žemės pavertimas kitomis naudmenomis, taip pat turės būti vystoma infrastruktūra“, – rašoma įstatymo projekte.
LEZ teritorijos plotas siektų 212,4 hektaro, iš jų 144 ha būtų miškas. Ji būtų vystoma etapais – pirmiausia šiaurės vakarinėje dalyje būtų suformuojamas apie 38 ha ploto pirminis branduolys, kuriame nėra kliūčių greitam įveiklinimui, o miško plotai yra minimalūs.
„Šiame etape orientuojamasi į kompaktiškos formos pramoninės teritorijos suplanavimą, leidžiantį vėliau suformuoti keletą 10–15 ha ploto sklypų.
Vėlesniais etapais teritorija būtų plečiama“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Pasak ministerijos, Visagine nedarbas yra didesnis nei šalies vidurkis, todėl LEZ jį sumažintų, o „bedarbiai galėtų sudaryti dalį investuotojams reikiamos darbo jėgos“.
Be to, įtsteigus LEZ Utenos apskritis taptų finansiškai patrauklesnė, todėl būtų galima pritraukti darbuotojų ir iš šalia esančių kitų apskričių.
Remiantis įmonių tankiu jau veikiančiose LEZ teigiama, kad Visagino LEZ būtų galima tikėtis 9–20 įmonių.
Visagino meras Erlandas Galaguzas liepos pradžioje BNS sakė, kad dar neįkūrus Visagino LEZ ja jau domisi užsienio investuotojai.
Tuo metu Ignalinos AE bei „Investuok Lietuvoje“ vadovai teigė, jog verslui čia būtų geros galimybės kurtis dėl „gerų apsaugos zonų ir specifinės aplinkos“ – čia galėtų veikti, pavyzdžiui, elektronikos komponentų gamybos, plieno lydymo įmonės, kurioms reikia didelės elektros galios ir išvystytos infrastruktūros.
2024 metais savivaldybė ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija pasirašė sutartį dėl Visagino LEZ steigimo.
Naujausi komentarai