Anot jos, papildomų lėšų vaikų dienos centrams skiriama, įvertinus jų veiklos finansavimo poreikį, dirbančių socialinių paslaugų srityje darbuotojų darbo užmokestį ir augančias šios paslaugos organizavimo bei teikimo sąnaudas.
„Čia jie randa saugią aplinką, žmones, kuriais gali pasitikėti, pagalbą mokydamiesi, bendraudami ir stiprindami savarankiškumą. Matydami, su kokiais finansiniais iššūkiais šiandien susiduria centrai, ieškojome galimybių papildomoms lėšoms ir jas radome. Šis finansavimas svarbus tam, kad centrai galėtų tęsti savo darbą, o vaikams reikalingos paslaugos būtų prieinamos ir kokybiškos“, – išplatintame pranešime teigė ministrė Inga Ruginienė.
Anot SADM, papildomai skiriamas lėšas bus galima naudoti su vaikų dienos socialinės priežiūros paslaugos organizavimu ir teikimu susijusioms išlaidoms (išskyrus ilgalaikį turtą) iki šių metų pabaigos finansuoti. Kiekvienas vaikų dienos centras savarankiškai spręs, kur būtų tikslingiausia panaudoti gautas lėšas – nuo išvykų organizavimo, edukacijų įgyvendinimo iki darbuotojų atlyginimų.
Ministerijos teigimu, 2026 metais valstybės finansavimas paskirstytas 510 vaikų dienos centrų, veikiančių 58 savivaldybėse.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė atkreipė dėmesį, kad papildomas finansavimas ypač reikalingas dėl per pastaruosius metus smarkiai išaugusių centrų veiklos sąnaudų.
„Šiais metais atlikta vaikų dienos centrų analizė parodė, kad per pastaruosius penkerius metus vaikų dienos centrų finansavimas augo tik 20 proc., kai per tą patį laikotarpį minimali mėnesinė alga išaugo beveik 80 proc., o infliacija siekė apie 36–37 proc. Todėl SADM sprendimas skirti papildomą finansavimą yra itin svarbus. Tikimės, kad Finansų ministerija, formuodama kitų metų biudžetą, irgi atsižvelgs į didelį vaikų dienos centrų finansavimo poreikį“, – teigė A. Adomavičienė.
Kaip rašė BNS, dėl augančių darbo sąnaudų ir didėjančio paslaugų poreikio nevyriausybinės organizacijos (NVO) prašė vaikų dienos centrams kitąmet finansavimą didinti nuo šiemet skiriamų 9,5 mln. iki 16,3 mln. eurų.
NVO atkreipė dėmesį ir į didėjantį specializuotų paslaugų poreikį. Didžioji dalis centrų dirba su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, tačiau 75 procentai jų neturi psichologo, kineziterapeuto, logopedo ar kito specialisto.
Savo ruožtu I. Ruginienė anksčiau BNS teigė, kad dėl didesnio vaikų dienos centrų finansavimo kitąmet kol kas nėra priimta sprendimo, o prašomą sumą rasti būtų sudėtinga.
Tuo metu NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė pabrėžė, kad suradus galimybę dar šiemet skirti papildomų lėšų vaikų dienos centrų veiklai, atsiras galimybė bent iš dalies kompensuoti centrų darbuotojų ir specialistų atlyginimus.
„Džiugu, kad vaikai ir jiems teikiamos paslaugos nepamirštos šiuo sudėtingu laikotarpiu. Skatiname ir Lietuvos savivaldybes ieškoti būdų papildomai padėti savo vaikų dienos centrams ir juos lankantiems vaikams. Ačiū už partnerystę SADM vadovams ir specialistams“, – sakė E. Urbonienė.
Lietuvos vaikų dienos centrų asociacijos vadovas Haris Urvinis akcentavo, kad šios lėšos padės centrams užtikrinti kokybiškas paslaugas vaikams ir sustiprins jų kasdienę veiklą, ypač šiuo metu, kai auga kainos ir didėja veiklos sąnaudos.
„Esame dėkingi SADM, kuri įsiklausė į vaikų dienos centrus vienijančių organizacijų atlikto tyrimo rezultatus bei pateiktas rekomendacijas ir dėjo pastangas, kad centrams reikalingas papildomas finansavimas būtų skirtas. Tikimės, kad šis vienkartinis finansavimo padidinimas taps svarbiu pirmuoju žingsniu, siekiant nuoseklaus, tvaraus ir ilgalaikio vaikų dienos centrų finansavimo stiprinimo“, – teigė jis.
Naujausi komentarai