Prieš dvejus metus „Teltonikos“ vadovas sakė stabdysiantis trijų su puse milijardo eurų vertės projektą. Priežastys – trūksta elektros, užsitęsė biurokratiniai procesai.
„Jeigu čia mūsų nelaukia, nemyli, gal yra kitos šalys, kurios priims tas investicijas“, – tuomet sakė „Teltonikos“ vadovas.
Žinutė valdžiai buvo aiški: arba sistema pajuda, arba milijardai keliauja kitur. Ir sistema pajudėjo. Tik ne iš karto.
„Laikas – tai pinigai, neįveiklinti, kurių nepasiekėme ir nepadarėme“, – teigė „Teltonikos“ prezidentas Marius Derenčius.
Trečiadienį atidaryta pastotė, kurios „Teltonikai“ reikėjo labiausiai. Per ją elektra tekės į dešimt gamyklų, tarp jų – ir būsimą lustų fabriką.
Tačiau iki ceremonijos sekė virtinė pasiteisinimų. „Litgrid“ aiškino turinti svarbesnių darbų nei ši elektros pastotė, o „Via Lietuva“ uždraudė septynių kilometrų kabelį tiesti lengviausiu būdu – palei kelią.
„Buvome pasiklydę turbūt biurokratijos džiunglėse. Tai buvo kaip šaltas dušas, po kurio visos institucijos surėmė pečius“, – komentavo „Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius.
Pečius surėmė, bet tik po viešos kritikos ir spaudimo. Vyriausybė sumanė tokiems projektams sukurti greitkelį.
„Tai buvo investicinio greitkelio formatas, kuris leido užtikrinti, kad tokio pobūdžio įmonėms būtų numatytos greitesnės procedūros, įtvirtintos įstatymu“, – aiškino energetikos ministras Lukas Savickas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Dabar rezultatas – elektra ateina net metais anksčiau, nei žadėta. Visa pastotė kainavo beveik 20 milijonų eurų.
„Finansavimo modelis – 90/10, kai klientas susimoka 10 procentų, o likusius 90 procentų sumoka per ateinančius metus per vartojimą“, – paaiškino A. Šemeškevičius.
Pastotės galia – 58 megavatai. Tiek, kiek bendrovei ir reikia.
„Galios gavo tiek, kiek prašė. Gali augti, plėstis, galią didinti iki 58 megavatų. Šiai dienai daug mažiau vartoja, bet visa infrastruktūra paruošta“, – pabrėžė A. Šemeškevičius.
Tačiau kuo daugiau elektros čia bus vartojama, tuo svarbesnis tampa ne jos kiekis, o saugumas.
„Gavome nemažai grasinančių laiškų, kad užminuota viena ar kita gamykla“, – pasakojo M. Derenčius.
Taigi institucijoms – naujas galvosūkis: kaip apsaugoti tinklą, bet kartu neperkelti naštos ant visų vartotojų pečių.
„Žmonėms ir verslui rūpi ir patikimumas, ir tarifas, todėl reikia rasti sprendimą, kaip tuos dalykus suderinti“, – komentavo „EPSO-G“ vadovas Mindaugas Keizeris.
O pati „Teltonika“ kol kas tik įsibėgėja. Iš dvylikos planuojamų technologijų parko pastatų jau stovi šeši, statybos tęsiasi. Čia bus gaminami lustai, išmanieji elektronikos prietaisai, plastiko ir mechanikos komponentai. Bus konkuruojama su Kinija.
„Dabartinis tikslas – pasiekti milijardą. Mes šį tikslą nusimatėme iki 2030 metų“, – kalbėjo M. Derenčius.
Ir „Teltonika“ tikrai nebus paskutinė, kuri belsis į elektros tinklą. Dirbtinis intelektas, duomenų centrai, elektrifikuojama pramonė – elektros apetitas auga visur. ESO žada, kad dideliems vartotojams nebereikės laukti taip ilgai.
„Jeigu kalbame iš naujų vartotojų pusės, laikomės sutartų terminų ir juos prijungiame prie mūsų tinklo. Turime transformatorių rezervą, kad nauji vartotojai nestovėtų eilėje ir nelauktų“, – tvirtino ESO finansų ir administravimo tarnybos vadovas Audrius Ruseckas.
Tačiau niekas nežada elektros greitkelio paprastam gyventojui. Dabar, net jei turi namą ir sutartį, kelias iki elektros gali užsitęsti dvejus metus.
Naujausi komentarai