Apie darbuotojų teises, saugumo reikalavimus ir darbą per kaitrą pasakojo advokatė Indrė Mažeikaitė.
– Kada karštis jau laikomas pavojingu darbuotojų sveikatai? Nuo kada jau reikia imtis tam tikrų priemonių?
– Teisės aktuose nustatyta, kad, pavyzdžiui, kai darbuotojai dirba lauke ir temperatūra yra daugiau nei 28 laipsniai karščio, darbdavys jau turi suteikti specialias pertraukas kas pusantros valandos. Jeigu darbuotojas įprastai dirba 8 valandas per dieną, tokių pertraukų bendra trukmė turėtų būti apie 40 minučių.
– Kuo dar turėtų pasirūpinti darbdavys, jeigu iš tikrųjų lauke yra kaitra? Kaip ir sakėte – 28 ir daugiau laipsnių šilumos. Vanduo, pavėsis, speciali apranga – kas turėtų būti suteikta lauke dirbančiam darbuotojui?
– Darbdavys turėtų pasirūpinti visomis priemonėmis – ne tik suteikti specialias pertraukas, bet ir užtikrinti, kad būtų geriamasis vanduo, darbuotojas galėtų atsivėsinti, nueiti į pavėsį, taip pat organizuoti darbus taip, kad, jeigu įmanoma, būtų išvengta paties kaitriausio dienos meto.
– Ar yra kažkokia temperatūra, nuo kurios jau, pavyzdžiui, lauke dirbantys kelininkai, statybininkai, ant stogo dirbantys darbuotojai ar kurjeriai turėtų visai sustabdyti darbus ir tą dieną jų nebetęsti?
– Yra pateiktos rekomendacijos, kad, kai darbas yra fiziškai labai sunkus, nuo 31 laipsnio darbuotojams jau neberekomenduojama dirbti. O, pavyzdžiui, kai darbas yra vidutinio sunkumo, ta temperatūros riba yra šiek tiek aukštesnė – 32 laipsniai, kai taip pat jau neberekomenduojama dirbti.
– Iš lauko dabar nusikelkime į biurus, nes ir juose būna labai karšta, o ne visur yra kondicionieriai. Kokia oro temperatūra turėtų būti biuruose? Ar ji yra nustatyta?
– Maksimali temperatūra, kuri gali būti darbo vietoje, yra 28 laipsniai šilumos. Jeigu ši temperatūra viršijama, tuomet, kylant temperatūrai, atitinkamai trumpėja darbo laikas.
– Kuo daugiau laipsnių, tuo mažiau darbo?
– Teisingai.
– Kas už tai turėtų būti atsakingas? Sakykime, darbuotojai sėdi biure, galbūt jokio termometro nėra, bet jaučia, kad tikrai per karšta dirbti. Ar pats darbuotojas turėtų kažkaip išmatuoti temperatūrą? Kas už tai atsakingas ir kaip tai suvaldyti?
– Darbdavys yra atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą, todėl jis turėtų rūpintis, kad temperatūra neviršytų nustatytos normos. Aišku, darbuotojai irgi turėtų būti proaktyvūs. Jeigu pastebėjo, kad yra per karšta arba, pavyzdžiui, sugedo kondicionierius, turėtų kreiptis į darbdavį. Tuomet darbdavys turi pasirūpinti, kad temperatūra nepasiektų viršutinės ribos. Bet, aišku, būtų idealu, jeigu ji būtų 22–24 laipsniai.
– O ką daryti, jeigu sugedo kondicionierius? Darbdavys sako: „Taip, jau iškviečiau meistrus, bet porą dienų tikrai nebus vėsinamos patalpos biure.“ Ar gali darbuotojas pats nuspręsti, kad tuomet keliauja dirbti iš namų?
– Vienašališkai darbuotojas neturėtų nuspręsti ir, neatsiklausęs darbdavio, keliauti dirbti iš namų. Tačiau šalys turi bendradarbiauti ir tartis. Darbdavys, atsižvelgdamas į tokias aplinkybes, turėtų leisti darbuotojui dirbti iš namų. Matyt, ten temperatūra yra mažesnė, nors iš praktikos dažnai biuruose būna vėsiau negu namuose, todėl darbuotojai nori dirbti iš biuro.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– O jeigu biure vis dėlto yra taip šilta ir panašu, kad nebeliko komfortiško klimato dirbti, tačiau darbdavys sako: „Neištižėliai susirinkome, padirbėsime ir pakentėsime.“ Kam galima skųstis ir kokių veiksmų tokiu atveju reikėtų imtis?
– Tokiu atveju darbuotojai gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją. Tačiau ten procesai yra ilgesni – nebus taip, kad per vieną dieną praneši ir Valstybinė darbo inspekcija ateis pas darbdavį patikrinti. Todėl pirmiausia rekomenduojame kalbėtis su darbdaviu. Jeigu įmonėje yra darbo taryba, reikėtų komunikuoti ir su ja. Taip pat yra profesinės sąjungos. Kaip minėjau, kraštutiniu atveju galima kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba, jeigu darbuotojas jau patyrė žalą, – į Darbo ginčų komisiją.
– Kuo dar turėtų pasirūpinti darbdaviai šiomis kaitriomis dienomis, kai jie yra atsakingi už savo darbuotojų sveikatą ir darbo sąlygas? Tai ne tik oro temperatūra biuruose, kurią paminėjote, bet kuo dar turėtų būti pasirūpinta, net ir tiems, kurie dirba viduje?
– Turėtų būti užtikrintas pakankamas geriamojo vandens kiekis. Taip pat, jeigu darbuotojai dirba ne tik biuruose, bet ir lauke bei dėvi darbinę aprangą, ji turėtų būti pritaikyta tokiems karščiams – šviesių spalvų, iš natūralių medžiagų. Ir darbdaviai, ir darbuotojai neturėtų pamiršti, kad, jeigu jiems suteiktos asmeninės apsaugos priemonės, pavyzdžiui, šalmai ar kitos priemonės, jas vis tiek reikia dėvėti, nepaisant to, kad yra karšta.
– Kartais šalmas nuo karščio ir apsaugo.
– Taip, nes darbdaviai yra atsakingi ne tik už tinkamą temperatūrą, bet ir už darbuotojų sveikatą.
Naujausi komentarai