Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos įpareigojimai likviduoti arba įteisinti miške pastatytus statinius nevykdomi ne vienerius metus.
Antstolė Asta Stanišauskaitė pakartotinai kreipėsi į teismą dėl didesnės baudos. Pasak jos, to prašoma remiantis inspekcijos atliktu dar vienu statinių patikrinimu – inspekcija balandžio pabaigoje surašė tris aktus, pagal kuriuos nė vienas iš trijų privalomųjų nurodymų nėra įvykdytas.
Antstolė gegužės 11-ąją ji kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą skirti įmonei iki 30 kartų didesnę baudą – nuo 10 eurų iki maksimalios sumos – 300 eurų už kiekvieną pradelstą dieną.
„Skirti baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, kuri būtų ne didesnė negu 300 eurų už dieną, tai yra tiek, kiek leidžia Civilinio proceso kodeksas. O teismas jau laisvas nuspręsti tą, kokio dydžio bauda būtų tinkama“, – BNS teigė A. Stanišauskaitė.
Pasak jos, didinti baudas galima neribotai, kol jos pasieks 300 eurų per dieną: „Jeigu periodinės baudos dydis nemotyvuoja įvykdyti geruoju, tai vėl galima (prašyti baudą didinti – BNS) ir trečią, ir penktą kartą. Yra tokių bylų, kur prašoma skirti tas baudas, didesnes negu paskirtos ankstesnės“, – teigė A. Stanišauskaitė.
„Esame turėję ir tokią situaciją, kai paskyrė maksimalią baudą. Daugiau jau nebėra ko skirti“, – pridūrė antstolė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas BNS informavo, kad bylos posėdis bus paskirtas pasibaigus atsiliepimų terminui.
Statybos inspekcija BNS yra nurodžiusi, kad dar 2019-aisiais nustatyta, kad statiniai pastatyti neteisėtai. Tų metų vasarį surašyti privalomieji nurodymai pašalinti pažeidimus, o 2025 metais nustačius, kad jie vis dar neįvykdyti, jie perduoti antstoliui, o pernai gegužę teismas bendrovei „Greenvesta“ skyrė 10 eurų baudą už dieną.
2020 metais „Greenvestai“ teisme nepavyko panaikinti Statybos inspekcijos įpareigojimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius arba įteisinti savavališkai pastatytus pastatus.
Statybos inspekcija tada buvo nustačiusi, kad keturiuose sklypuose statybos vyko be leidimų arba nukrypstant nuo projekto. Vienas sklypų yra miškų, o kitas – žemės ūkio paskirties, dar dviejuose sklypuose – vienbučių ir dvibučių paskirties – statiniai pastatyti turint statybos leidimą, bet pažeidžiant projekto sprendinius.
Seimo Aplinkos apsaugos komitete šių metų kovą paaiškėjo, kad statybų vykdytojai kelis kartus prašė tikslinti sklypo kadastro duomenis, tai yra pakeisti jo paskirtį – iš miško į kitą.
Portalas „Delfi“ yra rašęs, kad šalia Taučiliškių ežero iškilęs didesnis nei 2 tūkst. kv. metrų ploto pastatas primena prabangius rūmus su kolonomis ir didžiuliais langais iki pat žemės. Apie ketinimus čia įrengti prabangius svečių namus bendrovė „Loop Hotel“ skelbė dar 2019-aisiais. Projekto vertė, planuota, sieks 5 mln. eurų.
Naujausi komentarai