Išaugusį vartojimą nulėmė didesnis pramonės poreikis, teigia „Amber Grid“.
„Liepos mėnesio duomenys gerai iliustruoja sistemos lankstumą ir gebėjimą prisitaikyti prie kintančių regiono poreikių. Klaipėdos SGD (suskystintų gamtinių dujų – BNS) terminalas išlieka ypač svarbiu šaltiniu, leidžiančiu operatyviai reaguoti į srautų persiskirstymą, o augantys į perdavimo sistemą patenkančių biodujų kiekiai rodo, kad mūsų energetikos sistema tampa vis savarankiškesnė ir žalesnė“, – pranešime teigė „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
Liepą didžiausi eksportuojamų dujų srautai buvo perduoti į Latviją – per Kiemėnų sujungimo tašką transportuota 2,2 teravatvalandės (TWh) dujų. Jie skirti Latvijos ir Estijos poreikiams bei atsargų kaupimui Inčukalno dujų saugykloje.
Pernai liepą dujos į Latviją nebuvo tiekiamos dėl sistemos priežiūros darbų, o šiemet liepą įtakos didesniam srautui turėjo dėl remonto laikinai neveikusi „Balticconnector“ jungtis tarp Estijos ir Suomijos.
Pagrindiniu dujų tiekimo šaltiniu liepą išliko Klaipėdos SGD terminalas – per jį įleista 3,1 TWh dujų – 2,1 karto daugiau nei prieš metus (1,5 TWh), jis užtikrino 98 proc. viso į sistemą patekusio dujų kiekio.
Dujų importas liepą buvo minimalus – iš Lenkijos gauta 16 GWh – 84 proc. mažiau nei pernai, iš Latvijos – 4 GWh. Pernai liepą iš Latvijos dujos nebuvo transportuojamos.
Sistemoje toliau auga vietinės kilmės biodujų kiekiai – liepą jų įleista 56 GWh – du kartus daugiau nei prieš metus (28 GWh). Per septynis šių metų mėnesius į perdavimo sistemą jau perduota 299 GWh biodujų – daugiau nei per visus praėjusius metus.
Naujausi komentarai