Situacija – nesuvaldyta
2023 m. rugsėjį Seimas priėmė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2027 m. visiškai uždraudžiama kailinių žvėrelių fermų veikla Lietuvoje.
Tačiau, artėjant šiam svarbiam terminui, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) situaciją apibūdina kaip komplikuotą ir nesuvaldytą.
„Artėjant nustatytam terminui, ministerija vertina ne tik formalų įstatymo įgyvendinimą, bet ir realias jo finansinius, teisinius ir praktinius padarinius. Įgyvendinimo metu išryškėjo papildomų aplinkybių, kurių mastas šiandien vertinamas kitaip nei įstatymo priėmimo metu“, – „Kauno dienai“ nurodė ŽŪM ministro patarėjas Justas Jaskonis.
Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos (LŽAA) vadovas Česlovas Tallat-Kelpša apgailestavo, kad, artėjant termino pabaigai, lieka daug neatsakytų esminių klausimų.
LŽAA vadovo įsitikinimu, kailinių žvėrelių augintojams teko patirti visišką nesiskaitymą su verslo ir šiame versle dirbančių žmonių interesais.
„Baisiausia, kad dabar – visiškas neapibrėžtumas. Iki metų pabaigos turime būti ne tik nutraukę veiklą, bet ir patys sunaikinę savo įkurtus ir puoselėtus ūkius, atleidę visus darbuotojus, kad gautume neteisingą žalos atlyginimą, nepadengiantį net vos kelių procentų realios žalos. Formaliai numatytą žalos dydį sukritikavo ir teismo paskirtas ekspertas“, – „Kauno dienai“ nurodė Č. Tallat-Kelpša.
Įžvelgia klaidų
Verslininkas tvirtino, kad ankstesnio Seimo pasiūlyta kompensavimo tvarka yra neteisinga, klaidinga.
„Teismo ekspertai nustatė, kad žala sieks beveik 65 mln. eurų, net neskaičiuojant ūkinių pastatų likvidavimo, darbuotojų atleidimo ir aplinkos sutvarkymo kaštų. Vadinasi, reali žala dar gali augti ir perkopti 100 mln. eurų, nes kalbame ne tik apie ūkius, statinius, bet ir beveik 1 tūkst. šeimų, kurios neteks gerai apmokamų darbo vietų tik dėl to, kad kažkas nenorėjo girdėti ir matyti realios situacijos, kai buvo priimami sprendimai dėl vienos seniausių ūkio šakų likvidavimo“, – sakė Č.Tallat-Kelpša.
Jis tvirtino, kad reali žala yra gerokai didesnė, nei pasiūlė ankstesnės kadencijos Seimas.
„Mūsų skaičiavimais, reali žala, vadovaujantis ankstesniais metais, kai kailių kainos buvo perpus mažesnės, galėjo perkopti 120 mln. eurų, tačiau dabartinėmis aplinkybėmis, kai kailių verslas tarptautinėse rinkose išgyvena pakilimą, kalbame apie vienų geriausių pasaulyje kailinių žvėrelių ūkių uždarymą. Tokių ūkių vertė, palyginti su pernai, yra išaugusi kone du kartus. Tad, skaičiuodami nuostolius ar žalą, turėtume remtis šios dienos rinkos situacija, nes ūkiai likviduojami tada, kai kailių kainos pasiekė rinkos rekordus. Taigi minėta žala gali būti du kartus didesnė, nei skaičiavome anksčiau“, – sakė vadovas.
Turėtume remtis šios dienos rinkos situacija, nes ūkiai likviduojami tada, kai kailių kainos pasiekė rinkos rekordus. Taigi minėta žala gali būti du kartus didesnė, nei skaičiavome anksčiau.
Ypatingi metai
Č. Tallat-Kelpša atkreipė dėmesį, kad šie metai žvėrelių augintojams buvo ypač sėkmingi tarptautinėse rinkose, todėl dirbtinai sukelta krizė Lietuvoje atrodo dar skausmingesnė ir beprasmiškesnė.
„Šie metai ypatingi mūsų ūkiams. Tarptautiniuose aukcionuose lietuviški kailiai buvo įvertinti kaip vieni geriausių, tad, kaip vieni seniausių ir geriausių kailinių žvėrelių augintojai, garsinome Lietuvos vardą toliau. Labai gaila, tačiau, mums nutraukus šią veiklą, mūsų vietą užims trečiųjų šalių žaidėjai, kurių žvėreliai auginami, deja, bet tikrai ne tokiomis pačiomis sąlygomis kaip Europoje“, – sakė vadovas.
Jis apgailestavo, kad ankstesnės kadencijos Seime neatsirado noro realiai įvertinti situaciją ir sprendimų ieškoti dialogo keliu.
„Juk kalbame apie vieną seniausių šalies ūkio šakų. Lietuviški kailiai buvo tai, ką Lietuvos didikai dovanodavo savo sąjungininkams ar svečiams. Noriu tikėti, kad viską dar galima ištaisyti dialogo keliu ir rasti taikius sprendimus, pasirinkus mediacijos kelią teisme, kol dar ne vėlu“, – vylėsi vadovas.
Vertina padarinius
ŽŪM užsimena apie galimus naujus sprendimus kailinių žvėrelių auginimo versle.
– Kokius duomenis turite, kokia yra situacija artėjant laikotarpiui, kai nuo 2027 m. Lietuvoje nebegalės veikti kailinių žvėrelių fermos, – „Kauno diena“ paklausė žemės ūkio ministro patarėjo Justo Jaskonio.
– Nuo įstatymo priėmimo buvo nustatytas daugiau kaip trejų metų pereinamasis laikotarpis, per kurį ūkio subjektams sudaryta galimybė palaipsniui nutraukti veiklą ir pasinaudoti kompensavimo mechanizmu.
2026 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje buvo registruota 40 audinių laikytojų, laikiusių 703 tūkst. 777 audines, ir 24 šinšilų laikytojai, laikę 20 tūkst. 83 šinšilas. 2024–2026 m. dėl kompensacijų kreipėsi dešimt ūkio subjektų, todėl akivaizdu, kad reikšminga sektoriaus dalis veiklos dar nenutraukė.
Artėjant nustatytam terminui ministerija vertina ne tik formalų įstatymo įgyvendinimą, bet ir realius jo finansinius, teisinius ir praktinius padarinius.
Tikslas nesikeičia
– Viskas vyksta pagal numatytą planą ar atsirado papildomų iššūkių įgyvendinant 2023 m. Seimo priimtą įstatymą?
– Įgyvendinimo metu išryškėjo papildomų aplinkybių, kurių mastas šiandien vertinamas kitaip nei įstatymo priėmimo metu.
Dar rengiant teisinį reguliavimą ŽŪM užsakymu atliktame poveikio vertinime preliminarus valstybės biudžeto lėšų poreikis buvo įvertintas 56,85 mln. eurų.
Papildomai ministerija yra informuota apie šiuo metu vykstantį teisminį procesą, kuriame 48 kailinės žvėrininkystės ūkių galimai patiriama žala teismo eksperto įvertinta 63,9 mln. eurų. Pabrėžiame, kad tai nėra teismo galutiniu sprendimu valstybei priteista suma, tačiau teismo ekspertizės metu nustatytas galimos žalos dydis yra reikšminga aplinkybė, kurios valstybės institucijos negali ignoruoti.
Tuo pat metu 2026–2028 m. valstybės biudžete šiuo metu numatyta 1,554 mln. eurų kompensacijoms už iki 2026 m. pabaigos nutrauktą veiklą.
Vertinant šių sumų santykį ir tai, kad didžioji dalis ūkių veiklos dar nenutraukę, ministerija mato būtinybę ieškoti sprendimo, kuris leistų išvengti nevaldomų finansinių ir teisinių padarinių.
Todėl ministerija planuoja siūlyti jau veikiančioms ir teisėtai registruotoms bandoms nustatytą pereinamąjį laikotarpį pratęsti iki 2030 m.
Toks siūlymas nebūtų kailinės žvėrininkystės atsisakymo tikslo pakeitimas. Jo esmė – suteikti daugiau laiko valdomam sektoriaus uždarymui, kartu sustiprinant gyvūnų gerovės reikalavimus ir ūkių kontrolę.
Moka kompensacijas
– Kiek kompensacijų išmokėta fermų savininkams iki šiol?
– ŽŪM turimais duomenimis, 2024–2026 m. dėl kompensacijų kreipėsi dešimt ūkio subjektų.
2024 m. trims ūkio subjektams išmokėta 10 980 eurų, 2025 m. šešiems ūkio subjektams – 275,8 tūkst. eurų. 2026 m. gauta viena paraiška, kurioje prašoma 8 735 eurų.
Taigi faktiškai iki šiol išmokėta apie 287 tūkst. eurų kompensacijų.
Svarbu pažymėti, kad ši suma neatspindi viso galimo valstybės finansinių įsipareigojimų masto, nes didžioji dalis registruotų kailinės žvėrininkystės ūkių veiklos dar nenutraukę.
Ministerijos vertinimu, šiuo etapu svarbiausia užtikrinti, kad sektoriaus veiklos nutraukimas vyktų valdomai ir būtų įvertintos visos reikšmingos aplinkybės – valstybės finansiniai įsipareigojimai, vykstantys teisiniai procesai, ūkių pasirengimas nutraukti veiklą ir gyvūnų gerovė.
Jeigu būtų priimtas sprendimas pereinamąjį laikotarpį jau veikiančioms bandoms pratęsti iki 2030 m., jis turėtų būti tiesiogiai siejamas su griežtesniais gyvūnų gerovės reikalavimais, intensyvesne veterinarine priežiūra ir sustiprinta valstybės kontrole.
Ministerija taip pat vertina kitų ES valstybių patirtį. Latvijoje draudimo įsigaliojimas numatytas nuo 2028 m., o Lenkijoje pasirinktas ilgesnis pereinamasis laikotarpis iki 2033 m. pabaigos.
Ministerijos tikslas – ne atsisakyti priimto sprendimo dėl kailinės žvėrininkystės veiklos nutraukimo, o pasiūlyti tokį jo įgyvendinimo modelį, kuris būtų teisiškai pagrįstas, finansiškai atsakingas ir užtikrintų aukštesnius gyvūnų gerovės standartus.
Galutinį sprendimą dėl įstatymo pakeitimų priimtų Seimas.
Naujausi komentarai