Anot statybų bendrovės „Naresta“ vadovo Tado Grincevičiaus, atlyginimai statybų sektoriuje pastaraisiais metais augo.
„Yra kolegų, pas kuriuos ir 1 tūkst. eurų vidutinis atlyginimas prieš mokesčius, ir 2 tūkst. eurų, kas yra mažos sumos. Tai neatspindi tikrojo atlyginimo, mokamo darbuotojams“, – sakė jis.
Verslininkas neslėpė, kad per savo karjerą yra sulaukęs net darbuotojų prašymų atlyginimą mokėti grynaisiais.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Dėl įvairių priežasčių – gal kažkas turi apmokėti baudas, alimentus. Tokių kurioziškų situacijų yra buvę“, – pasakojo pašnekovas.
Statybų bendrovė „Citus“ taip pat pastebėjo, kad šešėlio daugiau esama tarp savarankiškai dirbančių statybininkų ir meistrų.
„Pavyzdžiui, mes, kaip įmonė, savo klientams siūlome pilną apdailą, bet dažnai žmonės nepasirenka dėl to, kad esame brangesni. Jie gauna paslaugas iš paprastų darbininkų, su kuriais susitaria be jokių sutarčių daryti“, – tikino „Citus“ vadovas Mindaugas Vanagas.
Tiesa, valdžia žada su šešėline ekonomika nebesitaikyti.
„Tarp sąžiningo verslo ir šešėlinės ekonomikos neturi būti pilkos zonos. Arba verslas veikia skaidriai, o valstybė privalo padėti tokiam verslui sparčiau augti, arba verslas veikia slapstydamasis ir dėl to turi patirti papildomų sankcijų“, – kalbėjo prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Tarp sąžiningo verslo ir šešėlinės ekonomikos neturi būti pilkos zonos.
Skaičiuojama, kad šešėlyje Lietuvoje per metus sukasi per 6 mlrd. eurų.
Identifikuoti ir sektoriai, kuriuose šešėlio mastas yra didžiausias. Didesnį dėmesį ketinama skirti elektroninei bei tarptautinei prekybai.
„Pavyzdžiui, elektroninė prekyba yra vienas iš sektorių, kur matome didelį potencialą, tačiau taip pat stebime tam tikras mokestines pareigas. Atitinkamos skaitmeninės platformos, kuriose vykdoma prekyba, ne visais atvejais pateikia duomenis arba sumoka mokesčius“, – tvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovas Martynas Endrijaitis.
Valdininkai jau parengė veiksmų planą, kurį šį rudenį ketina pateikti Vyriausybei. Vienas iš siūlymų – viešinti netinkamai mokesčius mokančius verslus.
„Jie gali būti paviešinami kaip turintys galimų nemokestinių priemonių. Taip pat gali keistis jų teisinis statusas“, – sakė finansų ministras Taurimas Valys.
Dar viena priemonė – platesnis dirbtinio intelekto naudojimas. Jis jau dabar padeda nustatyti galimus PVM sukčiavimo atvejus, analizuodamas panašias įmones. Tokiu būdu į biudžetą jau papildomai surinkta daugiau nei milijonas eurų.
„Kur matome, kad atitinkamų įmonių pridėtinė vertė yra mažesnė, palyginus su kitomis panašią veiklą vykdančiomis įmonėmis tame pačiame regione, su tuo pačiu darbuotojų skaičiumi, yra identifikuojami tam tikri PVM sukčiavimo atvejai. Dirbtinis intelektas pateikia rizikingų įmonių sąrašą“, – aiškino M. Endrijaitis.
Be to, žadama daugiau dėmesio skirti ir gyventojų švietimui.
„Būtent žmonių informavimas, finansinis raštingumas, apie kurį kalbame, kai nenormalu, kuomet vis dar esame tarp blogiausius rezultatus turinčių šalių“, – komentavo T. Valys.
Ekonomikos ministras Edvinas Grikšas prakalbo ir apie galimybę palengvinti savarankiškai dirbančių gyventojų gyvenimą. Anot jo, PVM mokėtojo riba galėtų būti didinama iki 70 tūkst. eurų per metus.
Šiuo metu PVM mokėtoju žmogus tampa per metus išrašęs sąskaitų už 45 tūkst. eurų.
„Kai leidžiame verslams dirbti ir uždirbti, mažiname administracinę naštą, skatiname eksportą, diegiame inovacijas, surenkame daugiau į biudžetą“, – sakė politikas.
VMI savo ruožtu žada daugiau dėmesio skirti deklaracijoms.
„Informuosime klientus, verslą, kad matome tam tikrus netikslumus, kviesime patikslinti deklaracijas“, – teigė M. Endrijaitis.
Tikimasi, kad šios priemonės paskatins verslus ir gyventojus sąžiningiau mokėti mokesčius bei padės gerinti mokesčių mokėjimo kultūrą.
Naujausi komentarai