Jo teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra pakankamai nedirbančių gyventojų, kurie galėtų atlikti tą patį darbą kaip ir trečiųjų šalių piliečiai.
„Nekvalifikuota darbo jėga iš trečiųjų šalių, iš esmės, yra tam tikras socialinis dempingas. Nes tikrai turime pakankamai Lietuvoje mūsų piliečių nedirbančių, kurie galėtų irgi dirbti ir atlikti tuos darbus, tiesiog darbdavių noras yra didinti pelno eilutes, didinti ten esančius skaičius, mokant mažesnius atlyginimus trečiųjų šalių piliečiams“, – sekmadienį LRT laidai „Panorama“ teigė M. Katelynas.
Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministrei Ingai Ruginienei neatmetant galimybės, kad gali būti svarstoma dėl kvotos kitiems metams mažinimo, Tarptautinis transporto logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas sako, kad tai būtų smūgis ne tik sektoriui, bet ir valstybei.
Anot jo, netekus galimybės įdarbinti bent 5-6 tūkst. papildomų darbuotojų, valstybė netektų apie 40 mln. eurų mokesčių.
„Mes esame suskaičiavę, kad iš tų 80 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, dirbančių mūsų sektoriuje, VMI ir Sodros mokesčių yra gaunama per 700 milijonų eurų kasmet. Tai netekus dabar galimybės įdarbinti bent jau papildomai 5-6 tūkst. tų darbuotojų, tai galime paskaičiuoti, kad valstybė vėlgi neteks apie 40 milijonų eurų mokesčių“, – sakė P. Drižas.
BNS rašė, kad Migracijos departamentui liepą pranešus, jog visa šiems metams numatyta 24,7 tūkst. Lietuvoje įdarbinamų užsieniečių kvota iš esmės yra išnaudota, socialinės apsaugos ir darbo ministrė rugpjūtį portalui „Verslo žinios“ sakė, kad kitiems metams nėra pagrindo jos didinti ir neatmeta, kad gali būti svarstoma dėl kvotos mažinimo. Pasak I. Ruginienės, šiais metais nustatyta 24,7 tūkst. užsieniečių įdarbinimo kvota yra „labai racionalus ir objektyvus skaičius“.
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis rugpjūčio viduryje teigė, kad reikia peržiūrėti dabartines kvotas, nes „sistema yra ydinga ir kai kurie trečiašaliai pasinaudoja du kartus ta pačia kvota“.
Migracijos departamento teigimu, išnaudojus kvotą, leidimas laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu galės būti išduodamas tik jeigu užsieniečio atlyginimas sieks bent 1,2 vidutinio mėnesinio bazinio darbo užmokesčio šalyje (šiuo metu – 2893 eurai „ant popieriaus“), arba, kai profesija įtraukta į aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių trūksta Lietuvoje, sąrašą – ne mažesnis kaip vidutinis mėnesinis bazinis atlyginimas (šiuo metu – 2411,4 euro).
(be temos)