„Ekspla“ – viena garsiausių Lietuvos lazerių gamintojų. Amerikai ji jau žinoma, o dabar ją žinos ir Kinija. Pekinas apribojo įmonei svarbių technologijų pirkimą.
„Tai nėra prekybos karas. Kol kas žinome, kad ir anksčiau tokių dalykų buvo“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Gal ir ne karas, bet atsakas. Europos Sąjunga įveda sankcijas Kinijos įmonėms dėl pagalbos Rusijai, o Kinija atsako Europos bendrovėms.
„Tokiu būdu Kinija siunčia žinutę: mes žinome, kad esate nuo mūsų priklausomi, ir galėsime jums tą veiklą apriboti“, – aiškino užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Į Pekino sankcijų sąrašą pateko 14 įmonių, viena jų – lietuviška. Panašu, kad ji vienintelė nėra iš gynybos sektoriaus. Kitos Kinijos nubaustos įmonės – gynybos pramonės milžinės, tokios kaip Vokietijos „Rheinmetall“ ar Čekijos „Tatra Trucks“.
„Siekiama per eksportą ir tiekimo grandines paveikti įmonių tiekimą“, – komentavo K. Budrys.
Lietuva į Kiniją daug lazerių neparduoda. Tačiau iš ten perka gamybai reikalingų komponentų. Pavyzdžiui, „Eksplos“ naudojamų komponentų apie 8 proc. yra kiniški.
„Kinija pasižymi mažesne savikaina dėl valstybės subsidijų ir masto ekonomikos“, – pažymėjo V. Janulevičius.
Problema gilėja. Anot V. Janulevičiaus, pernai importas iš Kinijos siekė beveik 3 mlrd. eurų, o prekybos balansas vis labiau krypsta Kinijos naudai.
„Kritinėse srityse, kur esame priklausomi nuo jų tiekimo, turime šią priklausomybę suvaldyti“, – pabrėžė K. Budrys.
Ieškant patikimų tiekėjų politikai prašys ir Briuselio pagalbos. Suprantama, kad lengva nebus.
„Turime gerai diversifikuotą eksportą į daugelį valstybių, bet, kai kalbame apie kiniškus komponentus, turime iššūkių. Ieškome ir rasime sprendimų“, – tikino E. Grikšas.
Tai jau ne pirmas atvejis, kai Lietuvos įmonė atsiduria Kinijos ribojimų sąraše. Anksčiau Pekinas sankcijas buvo įvedęs bankams „Urbo“ ir „Mano bankas“, tačiau vėliau jas atšaukė.
Jeigu Europos Sąjungos sankcijų paketai plėsis ir bus paliesta daugiau Kinijos įmonių, adekvačiai gali būti atsakyta ir Lietuvos įmonėms.
„Tai jau antras kartas, kai lietuviška įmonė įtraukiama į sąrašą. Tikimės, kad tuo ir apsiribosime, bet tam reikia sprendimų“, – sakė E. Grikšas.
Verslas nujaučia, kad tai gali būti dar ne pabaiga.
„Jeigu Europos Sąjungos sankcijų paketai plėsis ir bus paliesta daugiau Kinijos įmonių, adekvačiai gali būti atsakyta ir Lietuvos įmonėms“, – perspėjo V. Janulevičius.
Įtampa tarp Vakarų ir Kinijos dar gali augti. Jungtinėse Valstijose svarstomas naujas sankcijų Rusijai paketas, o tarp galimų taikinių minima ir viena didžiausių Rusijos prekybos partnerių – Kinija.
„Manau, tai tam tikra teisingo prekybinio ir ekonominio karo pradžia“, – teigė Seimo narys Žygimantas Pavilionis.
Tačiau opozicija stebisi, kad būtent dabar, kai Vakarai didina spaudimą Pekinui, Lietuvos valdžia su Kinija bando kalbėtis.
„Stebina socialdemokratų elgesys – jie nusprendė normalizuoti santykius tuo metu, kai visas pasaulis nukreipia dėmesį į pagrindinį karo finansuotoją“, – kritikavo Ž. Pavilionis.
Užsienio reikalų ministras tikina, kad diplomatinių santykių atkūrimas nereiškia nuolaidų Kinijai.
„Mes turime turėti diplomatinį kanalą. Jo atkūrimas nenulemia turinio. Kokį turinį įdėsime į diplomatinį kanalą, priklausys nuo situacijos“, – aiškino K. Budrys.
Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo prieš penkmetį, po Taivaniečių atstovybės atidarymo Vilniuje. Naujoji Vyriausybė pažadėjo santykius su Pekinu normalizuoti ir palaikyti juos tokius, kokius palaiko kitos Europos Sąjungos valstybės.
„Mes norime pasakyti, kad, jeigu mus spausite, mes nusilenksime. Rusija ir Baltarusija gali tai suprasti savaip. Jie – vienos šeimos broliai dvyniai, veikia kartu. Jeigu kinams nusilenkiame, kodėl negalime nusilenkti Lukašenkai?“ – klausė Ž. Pavilionis.
Pasimetęs ir verslas. Iš valdžios dėl santykių su Kinija didelių lūkesčių nebeturi.
„Daugiau tikėtis sudėtinga“, – apibendrino V. Janulevičius.
(be temos)