Kai lauke – per 30 laipsnių karščio, paskutinis dalykas, apie kurį norisi galvoti, – radiatoriai ir šildymo sąskaitos.
„Negalvoju, ką čia galvoti. Ateis žiema, tada mokėsime“, – sakė vyras.
„Spręsime problemas visas paskui, kai ateis problemos“, – teigė moteris.
Tačiau kol vieni mėgaujasi vasara, kiti jau dabar skaičiuoja, kiek kainuos žiema.
„Laukia baisūs dalykai. Viskas pabrangs. Šildymas, kalbėjo ekonomistai, 50 procentų pabrangs“, – baiminasi pašnekovas.
Į šildymo sezoną gyventojai visada žiūri jautriai. Rūpi ir sąskaitos, ir kada šildymas prasidės.
„Jeigu nelabai šalta, geriau pakentėsime, mažiau mokėt reiks. Bet jeigu jau rankos šąla, galvoji, geriau įjungtų tą šildymą“, – tvirtino moteris.
Amžinus ginčus dėl per vėlai ar per anksti įjungto šildymo pasiryžo baigti Energetikos ministerija. Ji pasiūlė Seimui šildymo sezoną kasmet pradėti ir baigti visiems vienodu metu.
„Paliekame technologijoms spręsti, kada šildyti, o kada reikia nustoti šildyti. Tam nebebus reikalingi merų sprendimai“, – sakė laikinoji energetikos viceministrė Edita Gudauskienė.
Seimas įstatymui jau pritarė. Tai reiškia, kad nuo šiol šildymo sezonas turės konkretų laiką – nuo spalio 1-osios iki balandžio 30-osios.
„Neatrodo labai logiškai. Klimatas keičiasi, atsiranda anomalijų. Kai kada išjungiame, kai šalta, arba laikome, kai per karšta. Turėtų būti didesnis lankstumas, o savivalda pati nuspręstų“, – teigė Seimo narys (TS-LKD) Raimondas Kuodis.
Ir gyventojai klausia, ar tikrai įmanoma kalendoriuje suplanuoti orus?
„Man rodos, orai svarbesnis veiksnys“ – įsitikinęs vyras.
„O jeigu šilta žiema? Arba vėlai ateina? Dabar vos ne per Naujuosius metus žiema ateina. Mano nuomone, reikia pagal orą“, – sakė moteris.
Šilumos tiekėjai atkerta – Lietuva buvo viena paskutinių Europoje, kur šildymo sezono pradžia ir pabaiga priklausė nuo merų.
„Už šį sprendimą pasisako ir atlikta gyventojų apklausa. Gyventojams atrodo, kad merų sprendimai yra archajiški ir reikia tobulesnės tvarkos“, – kalbėjo Seimo narys (LS) Simonas Gentvilas.
„Manome, kad šitas pokytis dėl sezono pradžios ir pabaigos bus aiškesnis, nes labai daug diskusijų buvo, kada pradžia, kada pabaiga. Vieniems per karšta, kitiems per šalta“, – aiškino „Gijų“ klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė.
Miestai pokyčius vertina skirtingai. Tačiau Vilniaus meras džiaugiasi atsikratysiantis šios naštos.
„Aš nematau bėdos, jeigu bus pakeistas reglamentavimas, kad šildymo sezono pradžia ir pabaiga bus visur vienoda. Kartais atrodo, kad merai, kaip mesijai – duosiu ar neduosiu šilumą į radiatorių“, – kalbėjo Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Viceministrė ramina: konkreti šildymo sezono data tik įpareigoja pasiruošti, bet nereiškia, kad šildymas bus įjungtas.
„Pagrindinis aspektas – kad šilumos tiekėjai tiesiog būtų pasiruošę tiekti šildymą“, – aiškino E. Gudauskienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tad, suprask, jei spalį ar balandį vyraus neįprastai šilti orai, karštų radiatorių nebus.
„Bus vertinama trijų parų vidutinė oro temperatūra. Jeigu bus +20 ir bus spalio 1-oji, tikrai nebus įjungtas šildymas“, – pabrėžė R. Jasiulionienė.
Tačiau naujoji tvarka galios ne visiems. Pokyčiai palies tik tuos daugiabučius, kuriuose įrengti automatiniai šilumos punktai. Tokios sistemos pačios reguliuoja šildymą pagal oro sąlygas.
„Pagrindinis tikslas, kad gyventojai galėtų naudotis paslauga, kad ji būtų prieinama. Dabar punktai modernizuoti, pastatai renovuoti, bet pačios paslaugos nepavyksta gauti, kol nėra merų sprendimų“, – sakė E. Gudauskienė.
O štai 4,5 tūkstančio daugiabučių gyventojai liks senojoje sistemoje. Jei šilumos punktai neatsinaujinę, ir toliau teks laukti merų sprendimų.
„Namas yra kas? Gyventojai. Jei nutaria namo gyventojai – išjungia. Bet pas mus kaip: kaimynas kaimynui priešas, suprantat“, – kalbėjo vyras.
Valdžia neslepia – tai ir savotiškas spaudimas modernizuotis.
„Vis dar turime nemažai nemodernizuotų punktų ir su įstatymu ateina modernizavimas. Valstybė teikia iki 80 procentų paramą atnaujinimui“, – pažymėjo S. Gentvilas.
Tačiau gyventojams labiausiai rūpi, kiek visa tai kainuos.
Ministerija pripažįsta: jeigu automatizuotos sistemos šildymą įjungs anksčiau nei meras, sąskaitos išaugs.
„Jeigu lauke šalta ir automatizuoti punktai įsijungia anksčiau, nei tai padarytų meras, keliomis dienomis, tuomet taip. Vienos dienos suma galėtų siekti apie 1,5 euro“, – teigė E. Gudauskienė.
„Žvelgiant plačiau, šildymo sezonas gyventojų išlaidas padidina labai smarkiai. Jei šildymas nejungiamas tada, kada šalta, žmonės serga, susimoka kitais būdais“, – sakė R. Kuodis.
Praėjusį sezoną kai kurie miestai šildėsi rekordiškai ilgai. Vien Vilniuje šildymo sezonas truko net 217 dienų.
(be temos)