– Gal pirmiausia nusipieškime bendrą individualių namų rinkos vaizdą Lietuvoje. Kaip ji šiandien atrodo? Kaip jūs ją matote, kaip ją įvertintumėte?
– Individualių namų statybos rinka yra aktyvi ir išlieka aktyvi. Tą rodo ir skaičiai – 2026 m. per pirmą ketvirtį gauta 20 proc. daugiau statybos leidimų nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Ką išskirčiau – klientas tapo reiklesnis. Jis ieško namų ir atrodo, kad pasiūlos yra iš ko rinktis. Jeigu paimtume tik Vilnių, skelbimų portaluose yra maždaug 8 tūkst. individualių ir sublokuotų namų, bet apie 40 proc. jų yra naujos statybos.
– Daugelis vis dar nori turėti savo individualų namą.
– Taip, nes dažnai neranda to, ko ieško – netinka vieta, lokacija arba išplanavimas. Į mus dažniausiai kreipiasi žmonės, kurie jau turi pirmąjį būstą. Dažniausiai tai būna butas, kurį jie nori iškeisti į nuosavą namą. Norisi geresnės, patogesnės lokacijos. Dažniausiai žmonės kraustosi su vaikais arba augintiniais, todėl labiau vertina išplanavimą. Rinkoje jie dažnu atveju neranda to, ko nori.
– Kalbant apie patį procesą, namo statyba tikrai yra gana sudėtingas, ilgai trunkantis, daug sveikatos ir energijos reikalaujantis procesas. Žinome, kad mūsų tėvai ir seneliai namus dažniausiai statėsi patys. Kaip yra šiandien? Kaip keičiasi šis procesas? Ar šiandien statome kitokius namus? Ar ir pats procesas jau kitoks?
– Jeigu paimtume laikotarpį prieš du dešimtmečius, dažniausiai žmonės statydavo didelius namus. Tai buvo ir tam tikras statuso klausimas – statydavo sau. Tai būdavo apie 300 kv m namai, tikrai dideli. Mes juos iki šiol matome. Žmonės labiau akcentuodavo, kad tame name gyvens visą gyvenimą, gal net ne viena karta. Prieš dešimt metų išpopuliarėjo namų statyba pardavimui. Statytojai suprato, kad namus galima statyti ir parduoti, nebūtinai tik sau. Galima pastebėti, kad namų kvadratūra sumažėjo, kokybė pagerėjo, atsirado daugiau taisyklių, kaip reikėtų statyti namus. Kalbant apie laikotarpį prieš penkerius metus, jau matome, kad žmogui buvo svarbu ne tik įsigyti ar pasistatyti namą, bet ir gerai jį suplanuoti. Atsirado A++ energinio naudingumo klasės reikalavimai, buvo vertinamas sandarumas, atsirado daugiau saugiklių, kurie padėjo užtikrinti kokybę. Šiandien klientas, kuris ateina pirkti arba statyti namą, yra racionalesnis. Jis daugiau galvoja apie išplanavimą. Jam ne taip svarbu turėti kuo didesnį plotą – svarbiau, kad namas būtų gerai suplanuotas, efektyvus ir kokybiškas. Anksčiau, kai žmonės statė namus, apie jų eksploatavimą vėliau negalvodavo. Pasistatyti namą yra viena, bet jį dar reikia išlaikyti. Dabar jau atėjome prie racionalesnio požiūrio. Žmonės pagalvoja, kad galbūt kada nors tą namą reikės ir parduoti, todėl jis turi būti likvidus, patrauklus ir kitam pirkėjui. Dėl to rečiau renkasi labai specifinius sprendimus. Šiandien populiariausia kvadratūra – apie 120–140 kv m. Klientai labai mėgsta vieno aukšto namus ir tikrai daugiau dėmesio skiria patogumui.
– O kaip yra su finansine puse? Palūkanų normos, bankų finansavimo politika, bendras ekonominis neapibrėžtumas – juk jau kurį laiką gyvename tokiomis sąlygomis. Kaip visi šie veiksniai veikia šį segmentą? Kaip jie lemia žmonių apsisprendimą?
– Kalbant apie palūkanų normas, matyt, prieš kelerius metus pandemijos laikotarpis visus pripratino prie to, kad banko įmoka nebus pastovi. Žmonės, kurie turi paskolas, jau supranta, kad reikia numatyti didesnę finansinę rezervą, nes įmokos gali keistis. Šiandien tam tikrą imunitetą tam jau turime. Tačiau kalbant apie geopolitinę situaciją, ji tikrai daro įtaką žmonių norui kažką keisti. Mes tai jaučiame pagal užklausas, kalbėdami tiek su rangovais, tiek su vystytojais. Jeigu tą savaitę žiniasklaidoje vyrauja blogos naujienos, užklausų tą dieną ar net visą savaitę beveik nesulaukiame. Tačiau, kai situacija aprimsta arba atsiranda daugiau pozityvių ženklų, kad tunelio gale matyti šviesa, žmonės vėl pradeda domėtis ir pildyti užklausas. Jie to neslepia ir atvirai pasako, kad šią savaitę nenori priimti sprendimų. Matome normalų ir atsakingą požiūrį žmonių, kurie planuoja prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus.
– Anksčiau buvo įprasta, kad žmonės patys ieškodavo rangovų, derindavo darbus, net patys prižiūrėdavo statybas – važiuodavo po darbų pažiūrėti, kaip viskas vyksta. Ar šiandien jūsų klientai, norintys pasistatyti namą, taip pat linkę viską organizuoti patys, būti tokiais žmonėmis orkestrais, ar vis dėlto jau matome didžiulius pokyčius?
– Matyt, visuomet buvo ir liks dvi grupės. Viena grupė viską daro patys. Jeigu žmogus domisi šia sritimi, turi laiko, neskaičiuoja, kiek tuo metu galėtų uždirbti darbe, kol važiuoja į statybas ir grįžta atgal, jam tikrai gali pasisekti ir viskas gali būti gerai. Kita grupė – dabartiniai klientai, kurių pasitaiko vis daugiau. Jie nori turėti partnerį statybose. Jie puikiai moka naudotis technologijomis, patys išsiaiškina tam tikras detales, tačiau supranta, kad jiems vertingiau turėti konsultantą arba žmogų, kuris suvaldytų visą procesą. Tai gali būti žmogus ar įmonė, svarbiausia, kad jie turėtų patirties pastačius ne vieną, ne penkis, o 50 namų. Tuomet tikimybė suklysti yra gerokai mažesnė, nes kai bet ką darome pirmą kartą, suprantame, kad reikia mokytis.
– Kokiuose etapuose dažniausiai padaroma daugiausia klaidų?
Galėčiau išskirti tris etapus. Pirmasis etapas – sklypo pasirinkimas. Dažnu atveju žmonės nusprendžia mažiau sumokėti už sklypą, tačiau vėliau paaiškėja, kad, pavyzdžiui, elektros atvedimas iki jo kainuos dvigubai brangiau. Todėl renkantis sklypą labai patariu kreiptis į ekspertus, architektus, kurie pakonsultuotų ir padėtų priimti teisingą sprendimą, nes ne kiekviename sklype galima pastatyti tokį namą, kokio norite. Yra užstatymo ribos, apsaugos zonos ir kiti reikalavimai. Antras svarbus etapas – projektavimas. Žmonės, kurie projektuoja be konsultantų, pasikliaudami vien architektais, gali susiprojektuoti tokius namus, kuriuos vėliau bus labai sunku pastatyti. Namai gali būti labai gražūs, įspūdingi, tačiau jų statybos kaina gali dvigubai viršyti numatytą biudžetą. Mes tikrai kelias užklausas per mėnesį gauname iš žmonių, kurie atsiunčia projektą ir prašo jį įvertinti. Pateikiame preliminarią kainą, o jie atsako, kad jų lūkesčiai buvo visiškai kitokie ir dabar nori parduoti sklypą kartu su projektu. Tai liūdna istorija. Trečiasis etapas – statybos. Žmonės, kurie pirmą kartą savarankiškai statosi namą, dažnu atveju lygina kiekvieną eilutę atskirai. Pavyzdžiui, organizuoja konkursą pamatams, vėliau – sienoms, mūrui, stogui, tačiau nemato viso biudžeto. Jie pamiršta, kad taip labai sunku suvaldyti bendrą vaizdą. Todėl biudžeto planavimas yra labai svarbus. Reikia užsisakyti sąmatą, pasikonsultuoti su keliais rangovais, kad žmogus, statantis namą, žinotų bent apytikslę galutinę sumą, kurią reikės sumokėti.
– Ar įmanoma apskritai numatyti ir efektyviai suplanuoti statybų biudžetą?
– Savarankiškai statančiam žmogui tai padaryti yra labai sunku. Todėl įmonės arba žmonės, dirbantys statybų srityje, jau būna išdirbę procesus. Didžiausia klaida dažniausiai ir yra biudžetas. Žmonės įvertina kvadratinio metro statybos kainą ir pamiršta, kad projektavimo etape atsiranda labai daug papildomų išlaidų – infrastruktūros mokestis, elektros įvedimas, komunikacijų atvedimas. Dėl to galutinis biudžetas išauga maždaug 30 procentų vien todėl, kad nebuvo įvertintos papildomos išlaidos. Mes, siekdami šiek tiek labiau edukuoti žmones, savo interneto svetainėje patalpinome skaičiuoklę, kurioje jie gali matyti visą preliminarų biudžetą.
– Tie 30 procentų... Galvočiau, kad jeigu planuoji, susidėliok biudžetą „Excel“ lentelėje ir dar pridėk 30 procentų. Ar toks būtų jūsų patarimas?
– Čia pirminė idėja. Kita gera žinia yra ta, kad, kai jau turime projektą, galime fiksuoti statybų kainą. Paskaičiuojame, gauname kelių rangovų pasiūlymus ir žmogui galime užfiksuoti statybų kainą. Tai suteikia stabilumo, nes retas gali pasidalyti tokia patirtimi, kad statybų kaina nepasikeitė. Mūsų atveju tai yra vienas svarbiausių tikslų.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
– Šiandien labai daug pažangos turime technologijų srityje. Ar tai yra nauda, ar vis dėlto su tomis technologijomis dar nesame iki galo susidraugavę ir kartais galime labai stipriai suklysti jomis naudodamiesi? Kaip jūs tai matote? Ką kalba jūsų klientai?
– Su technologijomis yra toks dalykas, kad būtent statybose jų dar nėra labai daug. Galime kalbėti apie statybų technologijas – atsiranda naujų sprendimų, leidžiančių statyti greičiau. Tačiau dabar yra toks laikotarpis, kai jos dar testuojamos. Iš tiesų turi praeiti keleri metai, kad suprastume, ar statybininkai jau išmoko su jomis dirbti, ar techninė priežiūra jau perprato visas taisykles. Technologijos šiandien labiau naudojamos projektavimo ir interjero srityse. Jeigu anksčiau be dizainerio būdavo sunku įsivaizduoti, kaip atrodys namai, šiandien, pasitelkę dirbtinį intelektą, galime įkelti planus, pasirinkti norimą stilistiką ir labai greitai pamatyti aukštos kokybės vizualizacijas. Projektavimo etape naudojamos trimatės sistemos, leidžiančios žmogui pamatyti, kur eis vamzdžiai, kaip atrodys lubos ir kiti sprendimai. Kai tai aiškina architektai ar statybininkai, jiems viskas atrodo savaime suprantama, nes jie tai matė daugybę kartų. O žmogui kartais užtenka parodyti vieną paveikslėlį ir jam aišku.
– Žiūrėkite, aš, pavyzdžiui, užsimaniau individualaus namo. Nieko neturiu, jokios patirties, pati nieko nenoriu daryti. Ateinu ir sakau, noriu namo. Ką man daryti? Ką jūs darote su tokiais klientais? Kokie pirmieji žingsniai? Kaip atrodo visas procesas?
– Mes pradedame nuo biudžeto įvertinimo, nes dažniausiai žmonės vis dar vadovaujasi skaičiais, kuriuos turėjo prieš penkerius metus. Reikia sugrįžti į realybę. Tuomet žmogui paaiškiname, kokias alternatyvas jis turi. Jeigu jis statytų namą savarankiškai, pirmiausia reikėtų pačiam įsigyti sklypą, sumokėti projektuotojui, pradėti statybas ir tik tada kreiptis į banką. Dažniausiai tokios yra sąlygos. Tai reiškia, kad pradžioje reikia turėti gana didelį nuosavą biudžetą, kad apskritai būtų galima pradėti. Mes siūlome labai patogų atsiskaitymo būdą. Mums pakanka, kad klientas sumokėtų 15 proc. nuo preliminaraus biudžeto, į kurį įeina sklypas, projektavimas ir statyba. Tarkime, jeigu bendras biudžetas yra 300 tūkst. eurų, klientas sumoka 45 tūkst. eurų ir maždaug pusantrų metų laukia, kol jo namas bus pastatytas.
– Visas procesas trunka pusantrų metų?
– Taip, vidutiniškai. Jeigu jau pasirinkote sklypą, o kalbant apie jį, jeigu jūs maždaug įsivaizduojate, kur norėtumėte gyventi, mes galime kartu su jumis padėti išsirinkti sklypą iš visų šiuo metu parduodamų sklypų. Taip pat galime prisitaikyti ir tuo atveju, jeigu jau turite sklypą, ant kurio norėtumėte statyti namą. Esame gana lankstūs. Galime prisitaikyti tiek prie atsiskaitymo sąlygų, tiek prie situacijos dėl sklypo. Mūsų pirmoji vertė – patogus atsiskaitymas, o antras dalykas – kadangi jau esame pastatę ir įrengę ne vieną būstą, turime daugiau patirties ir galime visą procesą suvaldyti sklandžiau.
– Tikriausiai turite ir savo paslaugų tiekėjų ratą, kontaktus, žinote, kur kreiptis, kad būtų užtikrinta kokybė?
– Iš tikrųjų taip. Užtrukome kelis metus, kol atradome partnerius, su kuriais malonu dirbti. Aišku, vis tiek kartais pasitaiko ir nesėkmingų istorijų, iš kurių galime pasimokyti. Tačiau šiandien jau turime nuolatinius architektus, nuolatinius rangovus, su kuriais puikiai pavyksta susitarti, kurie suteikia garantijas, atsako už savo darbą ir laikosi nustatytų terminų.
– Kaip jūs apskritai atsidūrėte statybų srityje? Kokie buvo didžiausi iššūkiai? Gal trumpai papasakokite apie savo asmeninę patirtį.
– Statybų sritis mano gyvenime atsirado visiškai neplanuotai. Vieną dieną mama ateina ir sako: „Labai norėčiau namo.“ Klausiu jos: „Kam tau tas namas?“ O ji sako: „Gėlynai, uogytės, pomidorai, agurkai... Taip noriu tos žemės.“ Aš mėgstu įvairias avantiūras, todėl pagalvojau – gerai, gal padarome tą namą. Ji pati nelabai tikėjo, kad tai įmanoma. Mano mintis buvo tokia – nusipirkime sklypą, tada susiprojektuokime namą. Viskas sekėsi neblogai, bet atėjo statybų etapas. Tuo metu turėjau nekilnojamojo turto srities patirties, tačiau statybų srityje – jokios. Ir dvi moterys statybose… Mus apgavo visi, kas tik galėjo. Tai buvo tikrai tokia patirtis, kurios niekam nerekomenduočiau. Jeigu būčiau žinojusi, kas mūsų laukia, būtume dar šimtą kartų pagalvojusios, ar apskritai pradėti. Pasirinkome blogą rangovą, buvo padaryta broko, sumokėjome avansus. Padarėme visas įmanomas klaidas. Po tokios patirties emociškai reikia labai daug laiko atsigauti. Nori to ar nenori, stresas tave pasiveja. Pusę metų naktimis pabusdavau ir galvodavau – gal tas stogas tuoj sugrius, gal pamatai neatlaikys. Gyvenau tokiame nesveikame strese, todėl reikėjo šiek tiek atsikvėpti. Kurį laiką po to nebenorėjau turėti nieko bendro nei su įrengimu, nei su statybomis. Niekam nenorėjau jų rekomenduoti, viskas atrodė labai blogai. Tačiau vėliau viskas apsivertė aukštyn kojomis. Pagalvojau, kad noriu apsaugoti žmones nuo tokių patirčių, nes net priešui nepalinkėtum to, ką teko patirti man. Tuomet tapo labai lengva dirbti, nes atsirado vizija ir misija – padėti žmonėms pasistatyti namus geriau, ramiau ir sveikiau. Tokia yra mano istorija, kaip atėjau į statybų sritį. Po tokių patirčių labai lengva žmonėms papasakoti, ką jie gali išgyventi, ir padėti to išvengti.
– Individualių namų tendencijos – kaip matote šio segmento plėtrą per artimiausius penkerius metus? Kaip keisis individualių namų statybų rinka?
– Mane džiugina tai, kad šiandien klientas ateina daug geriau pasiruošęs – tiek pirkdamas, tiek planuodamas statyti namą. Jis ateina jau pasikonsultavęs su specialistais, jam svarbi kokybė, jis vertina dokumentus, patikimumą, medžiagas. Prieš penkerius metus tik apie 20 proc. žmonių, atėjusių pirkti namo, ateidavo su ekspertais. Šiandien matau nuostabią tendenciją – apie 80 proc. žmonių kviečiasi specialistą, kuris galėtų patarti. Labai tikiuosi, kad ši tendencija išliks. Kalbant apie individualius namus, žmonės pastaruoju metu nori aiškumo, partnerio, aiškių procesų ir garantijų. Jiems nebetinka situacija, kai neaišku, į kurią pusę viskas pasuks. Jie labai atidžiai skaito sutarties sąlygas, konsultuojasi su teisininkais ir atsakingai priima sprendimus. Matyt, tai ateina ir iš ne visai smagios patirties. Labai džiaugiuosi, kad klientas tampa reiklesnis, ir tikiuosi, kad tas reiklumas padės tobulėti ir statybininkams. Svarbu ne tik sutaupyti ar uždirbti kuo daugiau pelno. Galbūt reikėtų šiek tiek empatiškiau pažiūrėti į statybas ir suteikti žmonėms galimybę kokybiškai gyventi.
– Ar apskritai yra idealus laikas statyti ar pirkti nekilnojamąjį turtą? Visi sako, kad geriausias laikas buvo vakar.
– Matyt, idealaus laiko nėra. Paskatinčiau į tai pažiūrėti iš dviejų pusių. Pirmiausia – ar esate tam pasiruošę finansiškai ir ar esate numatę tam tikrą finansinę pagalvę. Antras dalykas – emocinis pasirengimas. Ar tas namas Jus džiugins po metų, po dvejų ar po penkerių? Jeigu jaučiate, kad jis suteiks jums laimės, kodėl gi ne?
Naujausi komentarai