Seimas po svarstymo antradienį pritarė tokiems Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pakeitimams: už balsavo 101 Seimo narys, o prieš ir susilaikiusių nebuvo. Galutinis Seimo balsavimas dėl pataisų bus kitame posėdyje.
Keturis kartus, nuo 5 mln. eurų iki 20 mln. eurų siūloma didinti karinės įrangos pirkimo–pardavimo sutarčių vertės ribą, nuo kurios būtų taikomas pramoninis bendradarbiavimas.
Tokį bendradarbiavimą siūloma reguliuoti tik tada, kai kuriama reali ilgalaikė vertė šiai pramonei.
Pataisos numato, kad pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimų vertė nustatoma ne didesnė negu 30 proc. nuo karinės įrangos pirkimo–pardavimo sutartyje įsipareigotos nupirkti karinės įrangos ir su ja susijusių paslaugų vertės.
Krašto apsaugos ministerija, prieš priimdama sprendimą taikyti pramoninį bendradarbiavimą, privalėtų kreiptis tik į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, o Užsienio reikalų ministerija, kaip pirminiame variante siūlė Vyriausybė, neteiks vertinimo dėl galimybių taikyti pramoninį bendradarbiavimą.
Seime liko paskutinis balsavimas sprendžiant, kaip bus kompensuoti nuostoliai numušant dronus
Seimas ketina nuo rugpjūčio sukurti teisėtai panaudotos karinės jėgos padarytos žalos kompensavimo sistemą ir leisti kariuomenei naudoti jėgą prieš visus bepiločius.
Seimas, antradienį po svarstymo 95 parlamentarams balsavus už, niekam nesusilaikius ir nebalsavus prieš, pritarė tokioms Karinės jėgos naudojimo statuto ir Valstybės rezervo įstatymo pataisoms ir galutinai dėl jų balsuos kitame posėdyje.
Pakeitimai numato, kad valstybė atlygins Lietuvos kariuomenės ar NATO sąjungininkų sukeltą žalą, jeigu ji padaroma dėl teisėto karinės jėgos panaudojimo.
Tokia tvarka pritaikyta tiems atvejams, jeigu pastaraisiais metais į Lietuvą atskrendantys kitų valstybių kariniai dronai būtų numušami ir jų nuolaužos darytų žalą turtui ant žemės.
Atsižvelgiant į kompensacijos dydį ir valstybės finansines galimybes, kompensacijos išmokėjimas galėtų būti išdėstytas per dešimt metų. Atsižvelgiant į kompensacijos dydį ir valstybės finansines galimybes, kompensacijos išmokėjimas gali būti išdėstytas per dešimt metų.
Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, nepereitų teisė reikalauti išmokėtų sumų iš Lietuvos kariuomenės ar kitų NATO valstybių ginkluotųjų pajėgų ar jų narių, atsakingų už teisėtais veiksmais, panaudojant karinę jėgą, padarytą žalą.
Būtų atlyginta žala, padaryta ir gyventojams, ir verslui. Tokia kompensacija nebūtų skiriama, jeigu dėl jos būtų kreiptasi praėjus daugiau kaip 3 metams nuo žalos atsiradimo dienos.
Naujausi komentarai