Anot banko vyriausiojo ekonomisto Raul Eamets, pagrindinis Lietuvos pranašumas šiemet – vidaus vartojimas.
„Antrosios pensijų pakopos reforma į ekonomiką paleidžia papildomų pinigų srautą: dalis gyventojų juos panaudos paskoloms grąžinti, dalis paliks banko sąskaitose, o dalis neišvengiamai virs vartojimu. Tai trumpuoju laikotarpiu Lietuvai suteikia pranašumą“, – skelbiama „Bigbank“ pranešime.
R. Eamets teigimu, Lietuvos ekonomika labiau atsiremia į Vidurio Europos rinkas.
„Lenkijos ekonomika šiuo metu atrodo gana stipriai, todėl Lietuvos eksportuotojams ir paslaugų teikėjams tai suteikia papildomą atramą. Latvijos padėtis sudėtingesnė dėl didesnės priklausomybės nuo gamtinių dujų elektros gamyboje ir šildyme. Labiausiai tai išryškės rudenį, kai prasidės šildymo sezonas“, – pranešime teigia jis.
Vis dėlto, skelbiama, kad pinigai, išleisti vartojimui, ne tik palaiko augimą, bet ir didina spaudimą kainoms. „Bigbank“ Lietuvos infliacijos prognozė šiemet yra 5,5 proc.
„Priežasčių tokiam pesimizmui yra pakankamai. Lietuvoje vienu metu veikia keli infliaciniai veiksniai: brangstanti energija, kylantys transporto kaštai, didėjantis darbo užmokestis ir papildomi vartojimo pinigai iš pensijų reformos“, – cituojamas R. Eamets.
Skelbiama, kad infliacijos grįžimą lemia ne tik vietiniai veiksniai, bet ir naftos bei dujų kainų šuoliai, užsitęsęs energijos kainų šokas.
„Bigbank“ prognozuoja, kad atlyginimai Lietuvoje šiemet augs apie 8 proc., todėl paslaugų kainoms spaudimas taip pat išliks stiprus.
Banko vyriausiojo ekonomisto teigimu, pagrindinė šių metų ekonominė žinutė Lietuvai yra ne vien „augame greičiau už kaimynus“.
„Lietuva turi daugiau vidinio impulso nei Latvija ir Estija, tačiau kartu turi ir daugiau vietinių infliacijos rizikų. Pensijų pinigai, augantys atlyginimai ir stipresnis vartojimas trumpuoju laikotarpiu padės ekonomikai, bet jie taip pat gali padaryti kainų augimą atkaklesnį“, – skelbiama pranešime.
Anot R. Eamets, artimiausi mėnesiai parodys, kuris scenarijus bus ryškesnis. Jo teigimu, jeigu energijos kainos stabilizuosis, Lietuva gali gana sėkmingai išnaudoti vidaus vartojimo bangą ir išlaikyti augimo lyderystę Baltijos regione.
Vis dėlto, jeigu naftos ir dujų kainų spaudimas užsitęs, o Europos Centrinis Bankas (ECB) bus priverstas toliau griežtinti politiką, ši lyderystė taps gerokai brangesnė tiek paskolų turėtojams, tiek verslui, tiek vartotojams.
Naujausi komentarai