„Šiandien kol kas vyksta pokalbiai ir konkretūs veiksmai nėra daromi“, – Seime atsakydama į parlamentaro Žygimanto Pavilionio klausimą ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.
Ji nei patvirtino, nei paneigė Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko Remigijaus Motuzo teiginio, jog Lietuva sutiko, kad Kinija Vilniuje atidarytų laikinojo reikalų patikėtinio biurą.
I. Ruginienė pabrėžė, kad Vyriausybė įgyvendina jos programoje įrašytą siekį atkurti diplomatinį atstovavimą santykiuose su Kinija iki tokio lygio, koks jis yra kitose ES valstybėse.
Pasak jos, Lietuva nesiekia draugauti su Kinija, bet diplomatinis atstovavimas padėtų išspręsti praktines dvišales problemas, pavyzdžiui, dėl piliečių keliavimo.
Kaip skelbė BNS, ginčas tarp Pekino ir Vilniaus įsiplieskė 2021 metų rudenį, kai Lietuva leido Taivanui sostinėje atidaryti Taivaniečių atstovybę.
Pekinas tame įžvelgė Lietuvos paramą Taivano mėginimams veikti kaip nepriklausomai valstybei. Kitose šalyse tokios atstovybės veikia Taipėjaus pavadinimu.
Tuomet Kinija vienašališkai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį nuo ambasadorių iki laikinųjų reikalų patikėtinių lygio, pervadino savo ambasadą Lietuvoje „Laikinojo reikalų patikėtinio biuru“, atitinkamai vadino ir Lietuvos atstovybę Pekine.
Atsisakiusi pripažinti tokio pobūdžio atstovybes, Lietuva atsisakė išduoti naujas akreditacijas Kinijos diplomatams, siekusiems akredituotis „Laikinojo reikalų patikėtinio biure“ darbuotojais.
Dėl to nuo praėjusių metų gegužės Lietuvoje nebeliko nė vieno Kinijos diplomato.
R. Motuzas trečiadienį „Žinių radijui“ sakė, kad Lietuva su Kinija jau yra sutarusi dėl konsulinės pagalbos teikimo, tolesnių derybų į Vilnių kažkada turėtų atvykti Pekino atstovas.
K. Budrys sako Lietuvą siekiant pažangos santykiuose su Kinija
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva siekia pažangos santykiuose su Kinija, tačiau detalių viešai nekomentuoja.
„Taip, siekiame, kad jis (progresas santykiuose – BNS) būtų“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Mes norime atstatyti diplomatinį bendradarbiavimą su Kinija, o kaip mes tai darome, tai diplomatija yra diskretiška. Ir kuo daugiau mes turime viešumoje apie tai pokalbių, tai tuo yra sudėtingiau diskretiškai ką nors pasiekti“, – pabrėžė jis.
Taip jis kalbėjo R. Motuzui teigiant, jog Lietuva sutiko, kad Kinija Vilniuje atidarytų laikinojo reikalų patikėtinio biurą.
Paprašytas patvirtinti šį teiginį, K. Budrys pareiškė tikrai to nedarysiantis.
Lietuvos diplomatijos vadovas patikino apie vykdomus veiksmus nuolat informuojantis šalies vadovus, atitinkamus komitetus Seime.
„Kiekvieną kartą, kai mes viešai pašnekame apie ką nors šioje temoje, viskas pasunkėja ir nusitempia“, – akcentavo jis.
Ž. Pavilionis kritikuoja siūlymą
Konservatorius Ž. Pavilionis kritikuoja šį žingsnį. Pasak parlamento UKR vicepirmininko, šis klausimas nebuvo aptartas komitete.
„Vietoje to, kad stengtumėmės Vašingtone, visą energiją metame į pagrindinį JAV strateginį priešininką, sisteminį Europos Sąjungos ir NATO priešininką. Aš niekaip nesuprantu logikos, prioritetų, kodėl būtent dabar, kai vyksta karas su Rusija, mes dedame visus kiaušinius į šio karo įgalintoją“, – Eltai ketvirtadienį teigė Ž. Pavilionis.
„Šios nuolaidos nėra aptartos net Seimo URK, kai žinome, kad diplomatinių atstovybių reikalai tvarkomi per jį. Būtent ir skyrimai, paskyrimai, visi steigimai“, – pridūrė konservatorius.
Ž. Pavilionio vertinimu, Kinija gali kelti ir daugiau sąlygų Lietuvai.
„Matydami mūsų silpnumą, Kinijos komunistai tikrai pasinaudos tuo ir reikalaus visko maksimaliai – iki Taivaniečių atstovybės uždarymo, iki uždarymo visos tos ateities, kurią mes kuriame su Indijos ir Ramiojo vandenyno valstybėmis, laisvomis, demokratiškomis, technologiškai konkurencingiausiomis, svarbiausiomis Amerikai. Ir mes tiesiog lendame, atsiprašant, į vieną vietą, na, pagrindiniam komunistų koncentracijos lageriui pasaulyje“, – teigė jis.
Padarė nuolaidą
R. Motuzas „Žinių radijui“ teigė, kad Vilnius padarė nuolaidą Pekinui – sutiko, jog šalyje būtų atidarytas laikinojo reikalų patikėtinio biuras.
„Mes žinome, kad Kinijos ambasada išvažiavo iš Lietuvos, kadangi siūlė įsteigti laikinųjų reikalų patikėtinių biurą, bet mes atsisakėme. (...) Dabar Lietuva yra pasiūliusi, kad dabartiniame etape sutinka įsteigti tą laikinųjų reikalų patikėtinių biurą“, – sakė R. Motuzas.
Ž. Pavilionis teigė, kad šį klausimą kels artimiausiame parlamento URK posėdyje.
„Kitame URK kelsiu šį klausimą ir tikėsiuosi atsakymo“, – kalbėjo politikas.
URM sako negalinti patvirtinti apie Vilniaus nuolaidas Pekinui derybose dėl santykių atkūrimo
Užsienio reikalų ministerija (URM) ketvirtadienį pareiškė negalinti patvirtinti URK pirmininko R. Motuzo teiginio, jog Lietuva sutiko, kad Kinija Vilniuje atidarytų laikinojo reikalų patikėtinio biurą.
„Šiuo metu yra vykdomas dialogas su Kinijos Liaudies Respublika, derybos yra jautrioje stadijoje, dėl to proceso eigos URM šiuo metu komentuoti negali“, – BNS perduotame komentare nurodė ministerija.
URM teigia vykdanti dialogą su Kinijos užsienio reikalų ministerija dėl diplomatų akreditavimo Vilniuje ir Pekine sąlygų ir galimybių.
„Lietuva yra pateikusi konkrečius pasiūlymus dėl diplomatinių atstovybių veiklos atkūrimo ir išlieka atvira dialogui, vadovaudamasi tarptautine teise, įprasta diplomatine praktika ir nacionaliniais teisės aktais“, – rašoma komentare.
Be kita ko, URM pabrėžia, jog vadovaujasi Vyriausybės programoje įtvirtintu tikslu siekti diplomatinių santykių su Kinija normalizavimo iki tokio lygio, koks galioja kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse.
„Tai yra sudėtingas ir laiko reikalaujantis procesas, kuriam būtinos abiejų valstybių pastangos ir abipusis susitarimas. (...) Ministerija pabrėžia, kad Lietuva laikosi vienos Kinijos politikos, nepripažįsta Taivano nepriklausomybės ir nėra užmezgusi su juo diplomatinių santykių, kaip numatyta 1991 metų bendrame pareiškime su Kinija“, – aiškino ministerija.
Naujausi komentarai