„Latvija, Estija ir Lietuva turėtų kovoti dėl 2028–2034 metų daugiamečio biudžeto finansavimo („Rail Balticai“ – BNS). Yra tam skirta „Connecting Europe“ priemonė“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Rygoje sakė M. Sinkevičius.
„Turime kovoti. Manau, kad politinė valia siekti didesnio finansavimo yra“, – pridūrė jis.
Tęsiantis vėžės statyboms kai kurios rangovės bylinėjasi su „Rail Baltica“ Lietuvoje atsakinga „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) infrastruktūros bendrove „LTG Infra“. Viena jų – ilgiausią tiltą Baltijos šalyse Jonavoje stačiusi Italijos bendrovė „Rizzani de Echer“, su kuria sutartis buvo nutraukta jai atlikus maždaug pusę darbų.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas šią savaitę BNS teigė, kad nepaisant ieškinių, projektas valdomas.
M. Sinkevičius Rygoje taip pat tikino, kad nepaisant kliūčių statybos juda pirmyn: „Nepaisant to, kad vyksta ant žemės, manau, kad matome progresą, projektas juda pirmyn, o ne stovi vien tik diskusijų lygyje“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Kaip rašė BNS, bendros „Rail Baltica“ išlaidos gali siekti 23,8 mlrd. eurų – 2017 metais jos siekė 5,8 mlrd. eurų.
Baltijos šalių bendros įmonės „RB Rail“ stebėtojų tarybos pirmininkas Matiss Paegle (Matis Paeglė) yra sakęs, jog jei statybos vėluos, kyla rizika prarasti jau skirtas dotacijas ar jų dalį, taip pat sulaukti mažesnio finansavimo iš kito ES daugiamečio biudžeto.
„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.
Projektas įtrauktas į ES Šiaurės karinio mobilumo koridoriaus sudėtį. Pagal ES teisę pagrindinio transeuropinio transporto tinklo projektai turi būti įgyvendinti iki 2030 metų, o visas tinklas – iki 2050 metų. Linija nuo Talino per Rygą, Pernu, Panevėžį ir Kauną iki Varšuvos turi būti pradėta naudoti ne vėliau kaip 2030 metais.
Tačiau Europos Audito Rūmai sausį pareiškė, kad „Rail Baltica“ projektas nebus baigtas 2030 metais, kaip buvo numatyta anksčiau, o galutinio jo įgyvendinimo termino apskritai nėra.
Naujausi komentarai