Apie savo pasitraukimą R. Radvila pranešė socialiniuose tinkluose. Jis atsiprašė ir prisiėmė atsakomybę už tai, kad dalis žmonių po audros be elektros gyveno beveik tris savaites.
Premjeras palaiko R. Radvilos sprendimą trauktis, tačiau prezidentas Gitanas Nausėda ir buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas R. Radvilą vadina atpirkimo ožiu. Jie pasigenda ir „Ignitis“ vadovybės atsakomybės esą būtent ji neskyrė pakankamai lėšų kabeliavimui.
Dėl audros Lietuvoje nukentėjo ne tik verslai, bet ir gyventojai, nes dalis jų be elektros sėdėjo beveik tris savaites. Už tai ESO vadovas R. Radvila žmonių atsiprašė.
„Sprendimą priėmiau ne todėl, kad taip paprasčiau. Ne todėl, kad man pasitraukus bus žaibu sukabeliuota tūkstančiai kilometrų miškuose ir ne tik, sandėliai užsipildys generatoriais, medžiai nevers atramų ir netrauks laidų oro linijose. Deja, bet realiame gyvenime viskas vyksta pagal gerokai sudėtingesnį scenarijų“, – rašė jis savo feisbuko puslapyje.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Po audros valdžia buvo nepatenkinta, tačiau ieškoti kaltų neskubėjo. Teigė, kad tik atkūrus elektrą bus aiškinamasi, kas nepadarė namų darbų.
Tiesa, anot ekspertų, R. Radvila kitos išeities neturėjo esą anksčiau ar vėliau valdžia būtų pradėjusi spausti.
„Galvų kapojimas kaip išraiškinga priemonė veikia, bet labai trumpai. Nukirstos galvos problemos išspręsti negali“, – „Žinių radijui“ komentavo konservatorė Ingrida Šimonytė.
Pamokos, pasak kritikų, neišmoktos dar nuo 2024 metų audros, kai žmonės ilgiau nei savaitę sėdėjo be elektros. Tuo metu energetikos ministru buvo Dainius Kreivys. Už pasikartojusį fiasko jis kaltina aplinkosaugininkus, kad šie neleido platinti proskynų. Lietuvoje jos yra siauros – tesiekia tris metrus, o Estijoje siekia tris kartus daugiau.
„2024 metais buvo sustabdyti visi proskynų valymai“, – aiškino pašnekovas.
Po 2024 metų audros prasidėjo kabeliavimas, o energetikos ministro poste D. Kreivį pakeitė Žygimantas Vaičiūnas.
Nuo 2025 metų po žeme jau nugulė beveik tūkstantis kilometrų elektros laidų. Dar tiek pat planuojama nutiesti per artimiausius dvejus metus. Tiesa, Ž. Vaičiūnas pirštu beda į „Ignitis“, kuriai pavaldi ESO.
„Elektros energijos tarifas, t. y. 0,5 cento, mūsų politikams atrodė pernelyg aukšta kaina. Iš „Ignitis“ finansavimo dividendų buvo lygiai nulis“, – tikino jis.
Pasak buvusio ministro, „Ignitis“ laidų slėpimu po žeme nesirūpino – tam skyrė tik 16 mln. eurų per metus. Kabeliavimą paspartinti leido tik europiniai pinigai.
„Gyventojams ESO turės kompensuoti 18 mln. Viena audra pragrojo visų metų ESO kabeliavimo biudžetą“, – sakė pašnekovas.
Kartu su vadovu atsistatydino ir visa ESO valdyba. Ją sudarė šeši nariai – du nepriklausomi, du „Ignitis“ atstovai, vienas valstybės ir vienas darbuotojų atstovas.
„Kyla abejonių, ar ji veikianti yra, ar tik ant popieriaus. Valdyboje yra ir nepriklausomi nariai, bet niekada iš jų negirdėjau, kad kažkas trukdo stiprinti tinklą arba, jog trūksta investicijų“, – komentavo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas.
Prezidentas savo ruožtu pabrėžė, kad atpirkimo ožiai elektros tinklų neapsaugos.
„Visa korporacinė kultūra turi keistis „Ignitis“ bendrovėje, kad tokie dalykai netaptų vieno asmens, ar šiuo atveju vieno atpirkimo ožio, suradimu. Iš šitos krizės padarytume išvadas skirtingai nei 2024 metais“, – neslėpė G. Nausėda.
Tiesa, premjeras R. Radvilos sprendimą palaiko.
„Aš manau, kad jis objektyviai įvertino savo atsakomybės mastą. Nėra priekaištų, tikiuosi, kad jis, kaip profesionalas, ras savo profesinį kelią“, – teigė Mindaugas Sinkevičius.
„Nors energijos nebuvo, bet situacija ore buvo tiek įsielektrinusi, kad įžeminti reikėjo vienokiu ar kitokiu būdu“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
R. Radvila ESO vadovavo beveik ketverius metus. Pernai su priedais jis kas mėnesį uždirbo maždaug po 10 tūkst. eurų į rankas, tad dabar bus ir nemaža išeitinė išmoka. Prieš ketverius metus, kai atsistatydino ankstesnis bendrovės vadovas, jam buvo išmokėta 6 tūkst. eurų į rankas.
Naujausi komentarai