Jei dirbi vairuotoju, o degalus tenka piltis už savo lėšas, situacija nepavydėtina.
„Man per metus vien kurui išeina daugiau kaip 5 tūkst. eurų ir kiekvienais metais vis daugiau ir daugiau“, – juokėsi vairuotojas.
Energetikos kainų šuolis dabar – vienas didžiausių galvos skausmų. Juolab kad pabaigos kol kas nematyti.
„Naftos kaina vėl pakilo virš 100 dolerių už barelį, dyzelino kainos artėja prie rekordinių aukštumų, o gamtinių dujų kainos yra daugiau nei dvigubai didesnės nei prieš metus“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Brangstanti nafta ir energija išaugino infliaciją visoje Europoje. Ji šiuo metu didžiausia per trejus metus.
„Infliacija užkopė net iki 3,3 proc., o tai gerokai viršija ECB siekiamą 2 proc. tikslinį lygį“, – teigė „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Todėl Europos Centrinis Bankas jau antrą kartą šiais metais didina palūkanų normas.
„Centrinis bankas negali sumažinti naftos ir dujų kainų ar pašalinti geopolitinių įtampų. Jo darbas – neleisti, kad brangesnė energija išplistų į kitas prekes ir paslaugas bei dar labiau pakurstytų infliaciją“, – aiškino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Visos trys ECB palūkanų normos padidintos dar 25 baziniais punktais. O tai – nemaloni žinia paskolų turėtojams.
„Ketvirčio procentinio punkto palūkanų normų padidėjimas vidutinę paskolos įmoką padidintų keliomis dešimtimis eurų“, – sakė G. Šimkus.
Tiesa, gyventojų paskolos jau pabrango. Kai kuriems įmokos nuo metų pradžios perskaičiuotos ne kartą.
„Nuo 850 iki 880 eurų gal. Tiksliai nesekiau. Dar galima gyventi, bet jei dvigubai pakiltų, turbūt visiems būtų tragedija“, – pasakojo gyventojas.
Blogiausia tai, kad rinkos dalyviai kol kas nemano, jog šis palūkanų didinimas bus paskutinis.
„Tarpbankinės palūkanų normos jau yra padidėjusios. 12 mėnesių Euribor perkopė 3 proc., o 6 mėnesių Euribor siekia 2,8 proc. Tai rodo, kad rinkos dalyviai tikisi – šiemet tai dar ne pabaiga“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Vidutinė būsto paskolos įmoka jau išaugo apie 40 eurų. Prognozuojama, kad gruodį ECB palūkanas gali kelti trečią kartą, o tai reikštų dar keliasdešimt eurų prie mėnesinės įmokos.
„60 eurų per mėnesį gali atrodyti ir nedidelė suma, bet už tiek galima nemažai nuveikti arba padengti dalį paskolos“, – sakė ekonomistas Marius Dubnikovas.
Lietuva į tokius pokyčius reaguoja itin jautriai, nes didžioji dalis paskolų čia susieta su kintamomis palūkanomis.
„Yra daugybė šalių, kur gyventojai būsto ir kitoms reikmėms skolinasi su fiksuotomis palūkanomis. Kitaip tariant, šio palūkanų normų judėjimo jie beveik nepajunta“, – aiškino G. Šimkus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tačiau fiksuotos palūkanos turi ir kitą pusę – jei rinkose ramu, jos gali būti naudingesnės bankui. Todėl ekspertai sako, kad riziką turi įsivertinti pats gyventojas.
„Žmogus turi pasiskaičiuoti, ar galės mokėti, jei palūkanos sieks 5 ar 6 proc. Jeigu ne, tada tikrai galima derėtis su banku dėl fiksuotų palūkanų, kurios, pavyzdžiui, šiandien siekia apie 4,5 proc.“, – teigė Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas.
Ekonomistai ramina, kad situacija vis dar nėra tokia bloga kaip prieš ketverius metus, kai Europos Centrinis Bankas palūkanas kėlė net dešimt kartų iš eilės.
„Infliacija šiuo metu euro zonoje yra labai unikali. Ji nulemta iš esmės tik pabrangusios energijos. Nėra kitų veiksnių, kuriuos matėme 2022 metais, kai sparčiai auganti paklausa dar labiau kaitino kainų augimą“, – sakė N. Mačiulis.
Tačiau ar ankstesnis scenarijus nepasikartos, atsakyti kol kas sunku.
„Didžiausią nerimą kelia tai, kad greito sprendimo kol kas nematyti. Situacija Hormūzo sąsiauryje yra labai klampi ir sunkiai prognozuojama“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
„Belieka konstatuoti, kad prognozės prastėja“, – pridūrė M. Dubnikovas.
Kol kas būsto kainos lietuvių, panašu, stipriai negąsdina – nauji kvartalai dygsta vienas po kito. Tačiau išaugusios palūkanos pirkėjų entuziazmą bent laikinai turėtų pristabdyti.
„Tiesiog mažės sandorių. Tas bumas, kuris buvo šių metų pradžioje, po truputį slopsta, o padidėjusios palūkanos gana reikšmingai mažina norą skolintis“, – sakė M. Dubnikovas.
Lietuvoje metinė infliacija jau artėja prie 6 proc. – tai vienas didžiausių rodiklių Europos Sąjungoje.
Naujausi komentarai