Viešajame sektoriuje jis siekė 2819,1 euro – atitinkamai 4,6 proc. ir 11,3 proc. daugiau, privačiame – 2547,9 euro – atitinkamai 2,2 proc. ir 9,6 proc. daugiau, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Vidutinis atlyginimas „į rankas“ siekė 1594,9 euro – atitinkamai 2,4 proc. ir 9,1 proc. daugiau.
Viešajame sektoriuje jis siekė 1705,6 euro – per ketvirtį augo 4,6 proc., per metus – 10,4 proc., o privačiame – 1554,2 euro – atitinkamai 1,8 proc. ir 8,7 proc. daugiau.
Realus darbo užmokestis per ketvirtį augo 0,3 proc.: viešajame sektoriuje – 2,4 proc., tuo metu privačiame smuko 0,3 proc. Per metus jis augo 3,4 proc. – atitinkamai 4,6 proc. ir 3 proc.
„Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad darbuotojams palankias darbo užmokesčio tendencijas kurstė nuo metų pradžios 11 proc. kilstelėtas minimalus mėnesinis atlygis ir toliau sparčiai didinami atlyginimai viešajame sektoriuje bei kol kas išorės išbandymams atsparus Lietuvos ekonomikos vystymasis.
Ji pastebi, kad viešasis sektorius gerokai mažiau jautrus nepalankiam cikliškumui ar išoriniams poveikiams. Be to, sparčią atlyginimų augimo tendenciją užprogramavo šiems metams dosniai suplanuotas valdžios sektoriaus biudžetas. Tuo metu privačiame sektoriuje aukštas vidutinis augimo tempas maskuoja atskirų sektorių realybę.
„Nors metinis atlyginimų augimas stebėtas visose ekonominėse veiklose, nestabilios energetikos kainos ir besipučiančios sąnaudos, ar į nugarą alsuojantis konkurencingumo klausimas verčia kai kurių sričių įmones efektyvinti procesus, peržiūrėti ir optimizuoti darbuotojų poreikius“, – pranešime sakė I. Genytė-Pikčienė.
Be kita ko, ekonomistė pastebi, kad Lietuva kol kas negali iššokti iš įsisukusios algų – paslaugų kainų karuselės.
„Paslaugų kainodaroje darbo sąnaudos sudaro reikšmingą dalį, tad besitęsiantis spartus atlyginimų augimas paslaugų sektoriuje kaskart įlieja žibalo į paslaugų infliaciją. Susidaro užburtas ratas, kuomet kainas aukštyn veja kylantys atlyginimai, o juos kelti verčia augančiomis kainomis nepatenkinti darbuotojai“, – teigė ji.
Pasak ekonomistės, šiemet dviženklis algų augimas padeda amortizuoti infliaciją ir palaiko gyventojų perkamąją galią, tačiau vidutiniu laikotarpiu vis aštrėja konkurencingumo klausimas.
Vidutinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) didėjo visose veiklose: per ketvirtį labiausiai augo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (7,8 proc.), vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo (6,9 proc.), kasybos ir karjerų (5,4 proc.) įmonėse, o per metus – nuo 2,7 proc. (kasybos ir karjerų) iki 16,1 proc. (leidybos, transliavimo ir turinio kūrimo ir platinimo bei švietimo veiklose).
Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo didesnės darbų apimtys, sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys, teigia statistikai.
Vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį padidėjo 7,4 tūkst. (0,5 proc.): viešajame sektoriuje – 0,8 tūkst. (0,2 proc.), privačiame – 6,6 tūkst. (0,7 proc.), o per metus – 11,4 tūkst. (0,8 proc.): atitinkamai 4,3 tūkst. (1,2 proc.) ir 7 tūkst. (0,7 proc.).
Naujausi komentarai