„Pirma kryptis – mažinti šešėlinę ekonomiką. VMI pagrindinis uždavinys yra (...) surinkti mokesčius į biudžetą. Keli prioritetai – tikslinti kontrolę aukštos rizikos sektoriuose. Yra konkretus priemonių planas kasmet identifikuoti 3–5 didžiausios rizikos sektorius: matome, kad tam tikruose sektoriuose, pavyzdžiui, prekyboje, statyboje, turizme, apdirbamojoje pramonėje sutinkamas didesnis šešėlis. Tačiau situacija keičiasi, todėl tikslas kasmet peržiūrėti“, – žurnalistams antradienį sakė M. Endrijaitis.
Anot jo, taip pat bus siekiama 20 proc. padidinti tikslinių patikrinimų efektyvumą, rengti bendras skaidrinimo akcijas su verslo asociacijomis, prašyti jų nuomonės.
Be to, VMI ketina labiau pasitelkti dirbtinį intelektą atliekant patikras ir tikrinant mažą pridėtinę vertę kuriančias įmones, sakė M. Endrijaitis.
Pasak jo, inspekcija taip pat labiau tikrins įmonių buhalteriją tvarkančias įmones: „Dalis verslo centralizuoja savo finansinės apskaitos tvarkymą, jų apskaitas tvarko centralizuotos buhalterinės apskaitos įmonės ir jos teikia VMI įvairius dokumentus, ataskaitas. Todėl kryptis būtų kreipti dėmesį į šias paslaugas teikiančias įmones.“
Anot naujojo VMI vadovo, pagrindinės mokestinės rizikos – dėl PVM sukčiavimo, fiktyvių sandorių, pelno mokesčio vengimo, įmonių grupių tarpusavio bei nekilnojamojo turto sandorių.
Anot M. Endrijaičio, VMI sieks įgyvendinti ES direktyvą, pagal kurią visos PVM sąskaitos turėtų būti elektroninės.
„Daugiausia dėmesio skirsiu mažinti PVM atotrūkį per penkerius metus. Tai Europos Sąjungoje yra tokia direktyva, vadinama ViDA, vienas iš jos esminių punktų, kad visos PVM sąskaitos bus elektroninės. (...) Tiesiog bus skaitmeninis kodas, ir tokiu būdu bus pateikiama sąskaita-faktūra. Tai iki 2030 metų užtikrinti, kad būtų privaloma ši sistema su realaus laiko duomenų perdavimu mokesčių inspekcijai“, – aiškino VMI vadovas.
Daugiausia dėmesio skirsiu mažinti PVM atotrūkį per penkerius metus. Tai Europos Sąjungoje yra tokia direktyva, vadinama ViDA, vienas iš jos esminių punktų, kad visos PVM sąskaitos bus elektroninės. (...)
Anot M. Endrijaičio, tai leistų atsisakyti PVM deklaracijų: „Ilgalaikėje perspektyvoje galėtume atsisakyti ir PVM deklaracijų, kadangi mokesčių inspekcija iš karto realiu laiku matytų tam tikrus duomenis“.
VMI vadovas taip pat žada tikrinti ir kitus sektorius, kuriuose nemato didelės mokesčių vengimo rizikos.
„Mintis yra, kad galbūt mes ko nors nepastebim, neatrandam, tai tiesiog atsitiktine tvarka pažiūrėti ir kai kuriuos kitus sektorius, kur mes matome, kad rizikos nėra, bet galbūt ji yra tam tikrais atvejais. Tai va čia irgi rekomenduojama kryptis, pagal tarptautinę praktiką atsitiktinė atranka – tai irgi tokią praktiką taikysime“, – sakė M. Endrijaitis.
Padės fintech ir dirbtinį intelektą pasitelkiančiam verslui
M. Endrijaitis taip pat teigė daugiau dėmesio skirsiantis finansinių technologijų (fintech) ir dirbtinį intelektą naudojančioms įmonėms, tačiau orientuojantis ne į didesnę jų kontrolę, o konsultavimą.
„Pirmas akcentas – ne kontrolė, stebėsena, sunkiosios priemonės, o švietimas, pagalba“, – teigė VMI vadovas.
Jo teigimu, VMI ketina konsultuoti fintech verslus apie jiems prieinamas mokesčių lengvatas, dalinsis pastebėtais nuasmenintais sektoriaus įmonių veiklos trūkumais. Taip pat ketinama stiprinti duomenų apie fintech dalijimąsi su Lietuvos banku.
Tuo metu dirbtinio intelekto naudojimą versle VMI ketina skatinti „per mokestinį sąmoningumą, švietimo paslaugas, lankstų administravimą“.
Jis sakė, kad VMI padės užtikrinti tokių įmonių finansinių ataskaitų kokybę, vykdys skaidrinimo programas, viešins patikrinimų rezultatus.
VMI vadovo teigimu, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimai rodo, kad naudodamos dirbtinį intelektą įmonės sumažina sąnaudas, todėl tikėtina, jog jos ateityje sumokės daugiau pelno ir pridėtinės vertės mokesčių.
Paprastins pajamų deklaravimą
Naujasis VMI vadovas žada supaprastinti turto, pajamų deklaravimą. Anot jo, nekilnojamojo turto (NT) deklaracijas galėtų pateikti pati inspekcija.
„Pirmiausia NT mokesčio apskaičiavimo procesas – jau yra pakeistas NT mokesčio įstatymas. Jeigu dabar gyventojai, kurių turto vertė viršija tam tikrą sumą, turi teikti deklaracijas, jie patys jas pildo, tai mintis būtų tokia, kad mokesčių inspekcija suformuoja NT deklaracijas, klientai gali prisijungti, jas peržiūrėti, o jeigu per tam tikrą laiką neprisijungia, mokesčių inspekcija už jį ir pateikia deklaracijas“, – kalbėjo M. Endrijaitis.
VMI vadovas taip pat teigė, kad bus siūlomi teisės aktai, kurie leistų pačiai VMI deklaruoti gyventojų pajamas.
„Pajamų mokesčio deklaracija yra suformuojama, tačiau gyventojas vis tiek turi prisijungti, peržiūrėti ir pateikti deklaracijas. Tai sieksime inicijuoti teisės aktų pakeitimus taip, kad mokesčių inspekcija duoda tam tikrą terminą ir kai yra suformuota pajamų deklaracija, jeigu gyventojas (...) neturi, ko patikslinti, už jį mokesčių administratorius gali ir pateikti pajamų deklaraciją“, – aiškino jis.
Taip pat M. Endrijaitis sako, kad siūlys teisės aktų pakeitimus, kurie leistų pačiai VMI suformuoti ir pateikti viešų asmenų turto deklaracijas.
„Šiuo metu valstybės tarnautojai, pareigūnai, viešieji asmenys turi pateikti turto deklaracijas, patys jungiasi, pildo, kartais pasitaiko ir tam tikrų klaidų, tai mintis būtų irgi, kad (...) inicijuotume teisės aktų pakeitimą, galėtume kalbėtis ir su politikais, su kitais suinteresuotais asmenimis, kad mokesčių administratorius pats suformuotų turto deklaracijas, pateiktų duomenis. Mūsų klientams nebereikėtų patiems pildyti šių deklaracijų“, – pabrėžė jis.
Kaip rašė BNS, penkerių metų kadencijai paskirtas M. Endrijaitis pakeitė nuo 2017 metų vadovavusią Editą Janušienę, kuri baigė savo antrąją kadenciją.
Teisės, apskaitos ir audito bei organizacijų pokyčių valdymo studijas baigęs M. Endrijaitis VMI viršininko pavaduotojo pareigas ėjo nuo 2021 metų kovo, 2020–2021 metais buvo laikinasis pavaduotojas, 2018–2020 metais – vadovybės vyresnysis patarėjas, 2012–2016 metais dirbo institucijos Teisės departamento Tiesioginių mokesčių skyriuje.
(be temos)