Anot Juro Taminsko, dėl sutrikusio privačių telekomunikacijų bendrovių ryšio stočių darbo neveikė skrydžių valdymo bendrovės „Oro navigacija“ antrinio oro stebėjimo sistema.
Kaip vėliau BNS teigė „Oro navigacijos“ vadovas, šis sutrikimas buvo laikinas.
„Palietė šis įvykis susisiekimo sektorių, tai labiausiai iš tikrųjų paveiktas buvo geležinkelių sektorius dėl elektros tiekimo sutrikimo. Ir per dvi paras geležinkeliai atstatė savo eismą. Ne visur yra atstatytas elektros tiekimas, ten vyksta valdymas rankiniu būdu šiandien“, – pirmadienį po tarpinstitucinio pasitarimo sakė J. Taminskas.
„Aišku, apsinuogino visu gražumu telekomunikacijų problematika“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, dėl staigaus stabdymo buvo apgadinti keturi keleiviniai traukiniai, jie remontuojami. Dėl audros padarinių paveikta daugiau nei 100 traukinių ir 8 tūkst. keleivių.
„Kuo galime pasidžiaugti, kad pavyko suvaldyti situaciją su tranzitiniu eismu. Buvo į tai dedamos didelės pastangos, kad tranzitiniai traukiniai per Lietuvą vykstantys į Kaliningradą ir iš Kaliningrado nesustotų, kad dar daugiau nesukurtume problematikos mūsų saugos tarnyboms ir kitoms institucijoms“, – sakė J. Taminskas.
Ministras kritikuoja privačias telekomunikacijų įmones
Pasak ministro, valstybės valdomas Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC, Telecentras) veikia naudodamas baterijas ir generatorius, tačiau privačios telekomunikacijų bendrovės patiria „rimtų problemų“.
„Iki šio momento neveikia „Oro navigacijos“ antrinio oro stebėjimo sistema. Ji yra įdiegta ant privačių bokštų, ten nėra elektros tiekimo, mes neturime jos“, – aiškino ministras.
Anot J. Taminsko, bendrovė galėtų dalį prietaisų perkelti ant Telecentro bokšto.
Kaip vėliau BNS teigė ministro patarėjas Viktoras Jakovlevas, „Oro navigacijos“ veikla dėl to nebuvo sutrikusi, nes pagrindinė sistema veikė. Pasak jo, nurimus audrai pastebėta tik antrinės sistemos sutrikimų.
Savo ruožtu „Oro navigacijos“ generalinis direktorius Saulius Batavičius BNS teigė, kad dėl sutrikdyto telekomunikacijų ryšio laikinai buvo paveikta plačios aprėpties daugiajutiklinė oro eismo stebėjimo sistema.
„Nepaisant to, oro eismo stebėjimo paslauga buvo užtikrinta naudojant kitas veikiančias stebėjimo priemones, todėl skrydžių saugai šis sutrikimas įtakos neturėjo“, – komentare BNS teigė S. Batavičius.
„Bendraujame jau antri metai, bandome mušti su kakta į operatorius, nes yra 2023 metų Vyriausybės nutarimas, kuris aiškiai numato, kiek laiko turi veikti nepertraukiamai transliavimas. Į tai operatoriai neatsižvelgia“, – žurnalistams teigė ministras.
Pasak ministro, valstybės duomenys privalo būti laikomi valstybės duomenų centruose: „LRTC valdomi valstybės duomenų centrai lygiai taip pat užtikrina nepertraukiamą energijos tiekimą net ir jiems būnant atjungtiems nuo tinklo, yra pilnai funkcionuojantys (...). Būtent tuo, kas yra svarbu valstybei, turi rūpintis valstybė.“
Kaip teigė J. Taminskas, kritiškai svarbius dažnius valdančios privačios telekomunikacijų bendrovės savo funkcijų neatlieka tinkamai: „Iš to yra uždirbama, tačiau noras investuoti ir užtikrinti valstybę neegzistuoja.“
Anot jo, šios bendrovės neužtikrina, kad be elektros bent porą parų ryšys būtų tiekiamas nenutrūkstamai.
Ministro teigimu, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) nereagavo į prašymus dažnių neperduoti privatiems operatoriams: „Į tai irgi nebuvo reaguojama, Ryšių reguliavimo tarnyba visgi išparceliavo mūsų dažnius. Tai vėl yra užprogramuota ateičiai, užprogramuota problematika, kurią mes turėsime.“
„Šiuo atveju RRT privalo įsijungti ir aktyviai dirbti“, – sakė J. Taminskas.
Sukritikavo ir RRT
J. Taminsko teigimu, RRT aktyvumas šiuo klausimu nėra pakankamas: „Paskutiniu metu buvo parduoti dažniai privatiems operatoriams ir tai paveiks ateityje ir mūsų kritinį tinklą, mano vertinimu.“
Atsakydamas į kritiką RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius sakė, kad ambicijos visada yra didesnės nei galimybės.
„Tai susiję su pajėgumais, resursais, tiek žmogiškaisiais, tiek finansiniais. Ir mums reikia sudėlioti prioritetus, ar šiandien svarbu padengti ryšiu ten, kur nėra ryšio „baltose dėmėse“, ar visus pinigus nukreipti į generatorius ir baterijas“, – teigė D. Kuliešius.
„Baterijas šiandien turi visos bazinės stotys, kai turime tokią situacija su elektros tiekimu kaip šiandien, baterijos negali tiek ilgai tarnauti, tai yra priežastis, kodėl tas mobilus ryšys skirtingose vietose neveikia“, – pridūrė jis.
(be temos)