„Migracija Lietuvoje tikrai kontroliuojama ir tas principas, kaip įsivežti darbo migrantus, yra nustatytas šiuo metu proporcingai“, – LRT radijui antradienį sakė Indrė Gasperė.
„Tame (nustatant kvotą – BNS) dalyvauja Socialinės apsaugos ministerija kartu su Vidaus reikalų ministerija ir yra įvertinamos visos aplinkybės – ir užsieniečių galima integracija, ir tai, kiek jie gali gauti viešųjų paslaugų. Tas mechanizmas, manome, yra nustatytas visiškai proporcingai, – aiškino ji. – Sistema yra gera nustatant tą skaičių, nes yra įvertinamos visos galinčios daryti įtaką užsieniečių gyvenimui Lietuvoje aplinkybės.“
I. Gasperės teigimu, pernai nustatyta šių metų imigrantų įdarbinimo kvota – 24 706 – jau išnaudota 99 proc.: „Šiuo metu turime prašymų apie 5 tūkstančius, likutis galimų patenkinti yra 838.“
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkui Virginijui Sinkevičiui pirmadienį pareiškus, kad dabartinė migracijos politika yra chaotiška, todėl ją būtina iš esmės peržiūrėti ir aiškiai nustatyti valstybės prioritetus, Migracijos departamento vadovė sako, jog tai reikėtų daryti atsargiai: „Griežtinimas migracijos politikos – taip, tai yra kelias, bet mes negalime sugriežtinti tiek, kad jau tada iš tikrųjų ir verslas persikeltų į kitas šalis.“
Pasak I. Gasperės, šiuo metu Lietuvoje dirba apie 106 tūkst. užsieniečių, iš jų 30 tūkst. – iš Baltarusijos, apie 20 tūkst. – iš Ukrainos, apie 12 tūkst. – iš Uzbekistano, 7 tūkst. – Tadžikistano, 6 tūkst. – Indijos.
Kaip rašė BNS, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė yra teigusi, kad kitiems metams nėra pagrindo didinti kvotos, ji neatmetė, kad gali būti svarstoma dėl jos mažinimo. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas taip pat pasisako prieš jos didinimą.
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis anksčiau teigė, kad reikia peržiūrėti dabartines kvotas, nes „sistema yra ydinga ir kai kurie trečiašaliai pasinaudoja du kartus ta pačia kvota“.
Tarptautinis transporto logistikos aljansas (TTLA) yra teigęs, kad kvotos išnaudojimas nesibaigus liepai yra smūgis sektoriui, o jos dydis apskaičiuojamas pasenusiais ir rinkos neatitinkančiais duomenimis. Anot TTLA vadovo Povilo Drižo, netekus galimybės įdarbinti bent 5–6 tūkst. papildomų darbuotojų valstybė netektų apie 40 mln. eurų mokesčių.
Naujausi komentarai